Ką veikti Birštone, kai į sanatorijas nesinori?

Savaitgalis Birštone – taip prasidėjo mano vasaros atostogos. Ilgai lauktos, pirmosios toliau nei į sodybą nuo karantino pradžios. Žinoma, joms atėjus, oras apniuko ir tropiniu karščius pakeitė poreikis striukei, kurią jau buvau giliai į spintą pasikabinus. Bet vasaros lietūs ir šaltukai vis tiek yra vasaros. Su tinkama apranga, keliauti galima visada.

Į sanatoriją nenorėjau – ne todėl, kad jos būtų prastos, bet norėjosi patirinėti Birštono miestelį, jo kavines, vietoves ir neprisirišti prie kažkieno tvarkaraščio. Suprantu, kad patogu, kai nereikia galvoti, ką valgysi, ką veiksi, bet man tokie planavimai net labai patinka, o Birštono nepažinojau, tad tai tapo pažintiniu savaitgaliu. Tik, o ką ten veikti, jei ne sanatorijos baseine gulėti?

Rašiau apie tai, kur galima Birštone pavalgyti – maistas čia kurorto įkainiais, bet nenuvylė. Iš anksto pasidomėjus, kur eiti, galima tikrai skaniai pavalgyti ir gauti kokybišką maistą, kuris atostogas pagardins. Tad apie, kad ir nedideles, gastronomines keliones nepamirškit.

Kur gyventi, jei ne sanatorijos komplekse?

Aš išsinuomojau butuką per booking.com sistemą. Trivietis, dviems naktims – PARKO STUDIJA. Mokėjau 89,28 € (su įskaičiuotu kurorto mokesčiu – viena naktis vienam žmogui kainuoja po papildomą eurą).

Variantas biudžetinis, nieko prašmatnaus, bet tai buvo viskas, ko reikėjo. Su privačia mini vietuve (virdulys, maža kaitlentė, šaldytuvas), privačiu tualetu su dušu. Lovos patogios. O ir lokacija tikrai puiki. Norint paprastai, bet patogiai – patiko, savininkas labai malonus, nuomoja ir daugiau mini butukų Birštone. Apsistočiau čia vėl.

Ką veikti Birštone?

Pats svarbiausias, bet labai elementarus patarimas – eiti pasivaikščioti. Ar, jei tik mėgstate, važinėtis dviračiais (galima ir nuomotis, ir savo atsivežti). O jau maršrutų lėtesnėms kelionėms Birštone tikrai yra.

Nemuno pakrantė – tikrai labai graži, išremontuota, rasite ir daug suoliukų prisėdimui (pavyzdžiui, rasite svajonių suolelį), visokių ledų ar kavos kioskelių. O ir krantinėje įvairūs laiveliai siūlo pasiplaukioti, nusipirkti ekskursiją. Mums orų sąlygos nebuvo palankios, bet tuo tikrai galima pasinaudoti ar bent vandens dviračiais pasivažinėti.

Kneipo sodas – atviras, viešas, bet tikrai tvarkingas. Vokiečių dvasininko Sebastiano Kneipo idėjomis remiantis (vanduo gydo viską, svarbiausia organizmo grūdinimas ir ligų prevencija) sukurtas Kneipo sodas.

Jame takas su akmenukais, stikliukais, konkorėžiais, per kurį reikia eiti basomis. Vėsu, bet ėjom. Ir kai kurias trasas buvo sunkoka įveikti ir padus skaudėjo stipriai, bet jausmas, įveikus viską, labai geras. Puiki akupresūra, suaktyvinta kraujotaka. O ir galiausiai įbrendi į šaltą vandenį “procedūrai” užbaigti. Pabandykite nors kartą basomis prasieiti – verta. Bent dėl pojūčio ir įdomumo. O ir pačiame sode gera prisėsti, vaizdu grožėtis. Daug augalų su jų pavadinimų kortelėmis – daug matytų, bet tik dabar sužinojau jų vardus!
Adresas: B. Sruogos g. 2B

Visai šalia jo Kurhauzas – šį kartą nesilankiau, bet tai pakankamai prabangus restoranas, viduje vyksta ir koncertai, parodos. Žodis „kùrhauzas“ yra kilęs iš vokiečių kalbos. Tai poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu. Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, 2006 m. įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą. 
Adresas: B. Sruogos g. 2
Visai šalia rasite ir Birštono turizmo centrą. Adresas:  B. Sruogos g. 4

Būdami prie Kurhauzo, pamatysite nedidelį geltoną namuką – tai geltonoji biuvetė.
Žodis “biuvetė” yra kilęs iš prancūzų kalbos. Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Viduje rasite kraniuką, kuriuo galite į gertuvę ar puodelį įsipilti natūralaus mineralinio vandens. Tiesa, perspėju, kad skonis nebus toks, koks plastikiniuose “Vytauto” buteliuose – pirmiausiai, jis neužgazuotas, visai natūralus, o ir turi savotišką kvapą, geležies skonį. Sveikas, natūralus, bet tikrai ypatingai skaniu nepavadinčiau, reikia priprasti.
Adresas: B. Sruogos g. 3

Ši geltonoji biuvetė yra Vytauto parke. Stovėdami nugara į Kurhauzą, praeikite biuvetę ir eikite tiesiai. Štai ir Vytauto parkas, kuriame rasite ir Vytauto kalną (Birštono piliakalnį) – kopiant mažiau treniruotos kojos tikrai paskaus. Tiesa, man besilankant, kalnas, deja, uždarytas.

Vytauto parkas – tai senoji kurorto teritorija. Beveik prieš 150 metų parką Birštone prie druskingų šaltinių minėjo archeologas, etnografas ir istorikas Z. Gliogeris, aprašydamas kelionę Nemunu. Legenda sako, jog čia po medžioklės ilsėdavosi Vytautas Didysis. 14 a. čia stovėjo medinė Birštono pilis.

O nuo Vytauto kalno eidami link Nemuno krantinės – pamatysite ir Vytauto Didžiojo munimentą. Žado skulptūra neatima, bet kodėl ji neaplankius, einant pro šalį?
Adresas: B. Sruogos g. 1

Norint nemokamų sanatorijos gėrybių, prie jų priartėti galite užėję į “Birutės vilą” ir jos atvirą mineralinio vandens paviljoną. Uždara erdvė tinkama visais metų laikais. Pakvėpuoti jodo prisotintu oru, atsigerti mineralinio ir ramiai pabūti. Adresas: B. Sruogos g. 1A

Birštone siūlau aplankyti ir Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčią – Birutės g. 14 – daili, tvarkinga, prie įėjimo galima uždegti žvakutę, įmesti auką. Šalia Maironio skuptūra, senojoje klebonijoje įsikūręs Sakralinis muziejus, kuriame galite apsilankyti. Birštone rasite ir kitą, Birštono miesto muziejų, Vytauto g. 9, kur galėsite daugiau sužinoti apie jo istoriją. Daugiau apie muziejus, darbo laiką ir parodas rasite ČIA.

O dar mane nustebino itin moderni ir graži Birštono biblioteka – kaip džiaugiuose kurortuose tokias vietas matydama. Daugiau informacijos rasite ČIA. Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 12

Vienas labiausiai patikusių maršrutų Birštone man buvo Vytauto Jurgio Meškos parkas (Centrinis parkas) – jame gausu labai gražių skulptūrų, puikūs takai ir dviračiams, ir vaikštinėtojams. Daug suoliukų, daug treniruoklių, yra net stalo teniso stalai, rampos riedlentėms, mini golfo laukas, gausu tvarkingų vaikų žaidimo aikštelių. Perskrodžiau šį parką kelis kartus, skersai ir išilgai. Labai rami, bet ir gyva vieta.

Netoliese – iš lauko akmenų sudėliotas pažintinis Nemuno kilpų takas, tiksliai atkartojantis upės vingius Nemuno kilpų regioniniame parke. Parko takai nėra suprojektuoti architektų, tiesiog išgrįsta dalis birštoniškių ir kurorto svečių natūraliai išmintų mėgstamiausių „maršrutų“. Dalis iš jų likę padengti smėliu ir pušų spygliais, todėl puikiai tinka bėgimui. Jei atvyksite automobiliu, jį rekomenduojame palikti Pušyno gatvės gale prie Nemuno. Netoliese – Nemuno krantas ir pėsčiųjų takas, kuriuo galima žingsniuoti iki pat Vytauto kalno.

Dar parko teritorijoje rasite ir Druskupį – tai mineralinio vandens garinimo bokštas, sukuriantis jūrinį klimatą 50–80 m spinduliu aplink save. Atviras vandens garinimo paviljonas ir pušyno oras padeda įveikti kvėpavimo takų ligas. Garinimo bokštas neveikia tik žiemos laikotarpiu. Pats statinys labai gražus. Tarp šakelių teka mineralinis vanduo, toks ramus ošimas. Mes buvome po stipraus lietaus, tad žmonių buvo mažiau, tik visi suolai permirkę, tad neužsibuvome. Bet ankstyvą rytą čia ateiti su knyga būtų nuostabi mintis. Prie Druskupio rasite ir dar vieną veikiančią biuvetę, šios vidus gražesnis, vandens skonis panašus kaip ir geltonosios.

Jau kiek toliau už Birštono centro, keliaujant link Prienų – labiausiai tiks keliauti dviračiais ar automobiliu – stovi ir tikrai aukštas apžvalginis Birštono bokštas. Apžvalginė aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o visas bokšto aukštis – net 55 metrai. Man, kaip labai bijančiai aukščio, užteko pamatyti patį bokštą, bet vaizdai iš aukštai tikrai turėtų būti puikūs.
Adresas: Bokšto al. 25

Ir jau netoli apžvalgos bokšto, rasite ir Škėvonių atodangą ir pažintinį taką. Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Yra kelios skirtingos trasos, mes nuvažiavome beveik iki Vytautas Spa resort ir kopėme apie puskilometrį, kur atsivėrė tikrai įspūdingi vaizdai. Išlindome prie „Birštono seklytėlė“ kavinės ir laiptų į apžvalginį bokštą. Ši trasa buvo trumpesnė, bet stati. Dviračiams pritaikytas kitas kelias, kurį irgi rasit. Gražu.

Tai ar verta į Birštoną važiuoti, jei į sanatoriją ar SPA nesinori?

Viskas priklauso nuo to, ko tikiesi ir nori. Pavargus nuo sostinės šurmulio, kuriame esu apsupta visą parą, Birštonas suteikia malonios atgaivos. O nuo Kauno ir Vilniaus nutolęs pakankamai nedaug, tad tikrai galima susiplanuoti savaitgalio išvyką dviem ar net vienai nakčiai.

Nelyginsiu Birštono su Roma, jame nėra tiek daug muziejų, renginių ar kitokių pramogų, bet ne to juk į Birštoną ir važiuojam. Čia labai gera pasivaikščioti. Galima įsimesti šiaurietiškas lazdas ir tiesiog išmindžioti įvairius pažintinius takus.

Man čia gera atsisėsti ant suolelio ir skaityti. Galima aplankyti naujas kavines, basomis vaikščioti po Kneipo sodą, paplaukioti laivu, pasivažinėti dviračiu. Man patinka, kad visur galiu nueiti pėščiomis, čia tuos 10 000 žingsnių padarysit lengvai.

Kadangi Birštonas man nebuvo pažinta žemė, man buvo labai įdomu apžiūrėti jo gatveles, paragauti jo skonių. Įspūdį padarė tvarkingumas – vertas kurorto vardo.

Nuostabūs sodai, kiekvienas augalas tartum botanikos sode. Daug gražių skulptūrų, visokių viešų treniruoklių. Čia tikrai galima daug veiklos susigalvoti ir neišleidžiant nei cento.
Sanatorijas kada irgi aplankysiu, bet tikrai Birštone rasite, ką nuveikti, bent kelioms dienoms ir be jų.

O gal turite ir daugiau rekomendacijų?