Kokį įspūdį palieka ROMA, Italija? (I)

Savaitė ROMOJE atnešė itin daug įspūdžių.

Kelionės po Romą gidais dalijausi : Romos koliziejus, Romėnų forumas, Paladino kalva .
Taip pat Romos bazilikos, Angelo pilis, meno muziejai .
Ir Romos Ispanų laiptai, panteonas, kačių prieglauda .
Dar apie Villa Borghese ir aplinkui esančius Romos objektus rašiau.

Rasite ir atskirą įrašą apie Vatikaną.

O šios impresijos, kurios dabar pirmą dalį skaitote – tikiu, įkvėps aplankyti Romą ir daugiau pasidomėti, ką joje aplankyti. Rasite ir antrą bei trečią dalį.

Jau trečią dieną mes vaikštom po Italijos sostinę ir nebesuprantu, kodėl laikas eina taip greitai, o kojas šitaip skauda. Na gerai, gal ir suprantu, nors kartais supratimo visai nesinori – tik saldus “dabar” tirpsta burnoj kartu su tiramisu kremu.

Pirmas kartas Romoje – pabėgus nuo gripo siautulio namie ir visko, kas spaudžia paširdžius. Štai – koliziejus, štai Trevi fontanas…Čia nėra sniego – tik balos.

Sorrentino buvo teisus pavadinęs Romą – “la grande bellezza” –
didis grožis, jei ir yra, tai amžinajam mieste.

Kiek kavos puodelių išgėrėm? Tam neužtenka pirštų.
Kiek kilometrų nuėjom? Daugiau nei manėm, kad išgalim.
O kad keliaujam su lietum – nieko naujo.
Lygiai prieš metus buvom Paryžiuje prie patvinusios Senos.
Dabar ir čia Dangiškos ašaros liejasi laisvai ir neribotai – net ir stovint ant pačios Angelo Pilies viršūnės – prapliupo, o iš paskos sekė fantastiška vaivorykštė.

Čia labai daug Dievo buvimo įrodymų.

135 ispanų laiptai – XVIII a. grožis, nuo kurio viskas prasidėjo.
Trevi fontano didybės jokie fotoaparatai neperteiks.

Panteonas mane privertė žagtelti – pastatyta 126m šventykla, vėliau pertvarkyta į krikščionišką bažnyčią. Beprotiškai gražus statinys ir jo granitinės grindys, saulės spindulys besileidžiantis centre, kol pakraštyje ilsisi Rafaelis.

Venecijos aikštė ir kitos – šitiek fontanų, statinių ir erdvės, kuri kviečia žiūrėt į dangų.
Šventas Valentinas ten aukštai, apsuptas žuvėdrų. Ko laukia?
Juk laukiamas visų jis visada, o ypač Vasarį. O ko laukia jis?

Pasisekė, kad pavyko pamatyti Andy Warhol parodą – kur galėjau pajausti popart’o estetiką dar gyviau ir sodriau. Ah, kaip man patinka spalvos! Aplankėm ir Pollock’o parodą – vienoje vietoje net galėjai atsigulti ir stebėti įrašą, kaip Polock’as virš tavęs taško dažus.
New York’o meno mokykla, kurią visada labai mėgau.

Afrikietis įkišęs mums po apyrankę su drambliais – kartojo “jumbo jumbo” , o kitą dieną vienas italas apgavo, pardavęs netikrus bilietus.

Atrodo, kad žinai daug, kad esi atsparus, bet suvoki, kas įvyko tik tada, kai būna per vėlu. Vadinkim viską nuotykiais – net jei jie ir sunervina ar aplanko neplanuotai ir ne tokie, kokių laukiam.
Būtent tokia yra gyvenimo dinamika.

Borghesse vila – muziejus – į jį bilietai buvo rezervuoti savaitei į priekį, bet per stebuklą patekom po ilgo laukimo- kur Caravaggio, Mikelandjelo paveikslai, skulptūros – XVII a. rūmai, kuriuose dabar Picasso skulptūros, sukuriančios ypatingą kontrastą. Tarp laikmečių, istorijos sluoksnių, idėjų kaitos ir išraiškos priemonių… kubizmas ir primityvizmas ten, kur saugomi visai kitokie lobiai.

Angelo Pilis buvo atradimas – vis statyta ir pildyta kas amžių.
Sujungta su Vatikanu tuneliu, kuriuo, iškilus grėsmei, popiežiai galėdavo pasislėpti masyvioje tvirtovėje.

Valandą laukėm eilėje, bet ši pilis tikrai verta!
O ir šiuolaikinio meno muziejus (maxxi), apdovanojęs labai keistais psichodeliniais vaizdais, šiuolaikiniais menais ir net gulėjom ant sėdmaišių muziejaus viduryje ir klausėmės saulutės dainuojamos lopšinės, tarsi nužengusios iš siaubo filmo.

Čia daug gražių ir estetiškai negražių dalykų, nesąmonių ir sąmonės srautų – jau XXI a. menas, aplenkiantis net postmoderną – milžiniškas ŠMC.

Negaliu nepapasakoti ir apie nuostabią, tarp griūvėsių įsikūrusią “Torre Argentina” kačių prieglaudą – dalis katukų bėgioja laisvai po griūvėsius, kitos priglaustos viduje. Jų tiek daug, kad leipsta širdis.

Jie kasmet sterilizuoja 5 000 gatvės kačių, nemažai jų maitina, globoja. Pati prieglaudėlė mažytė, bet su dideliais tikslais. O mus nuvedė ir į užrakinamą zoną, kur bailios ar negalią turinčios katės.

Daug aklų, be akyčių, o dar apkabinau ir trikoję gražuolę, kurios dydis kaip dviejų kūdikių. Čia galima įsivaikinti vieną jų per atstumą – kas mėnesį pervesdami tam tikrą sumą, o jie nuolat siųs nuotraukas, laiškus apie Jūsų katytę.

Tokia globa taikoma tik toms, kurių niekas nenori passiimti – labai kviečiu prisidėti!

Kokia visokia ta Roma – pilna benamių, šiukšlių, o tuo pačiu – kvepiančios kavos, pilių ir siaurų gatvelių.

Čia esam labai smalsios – nuolat dairomės, einam pirmyn, nors kojos pūslėtos. Gražu, kad yra kuo grožėtis. Galva pilna įspūdžių, tad tekstai gims dar pilnesni. Už tai atsiprašau – bet tęsinys bus.

PS:. Pirkdami bilietus ar įsigydami turus per pateiktas nuorodas, padedate šiam puslapiui, nes Jums tai nieko nekainuoja, o aš gaunu mažą komisinį mokestį. AČIŪ.