FLORENCIJA: Ką pamatyti Florencijoje, Italijoje?

Ką pamatyti Florencijoje – ar tiksliau, ką suspėti pamatyti Florencijoje – mieste, kuriam šitiek daug visko!
Florencija (Firenze) – tai Italijos miestas, apgaubtas renesansu, menu, kultūra ir istorija.
Įsikūrusi Toskanoje, prie Arno upės, Florencija buvo Medici giminės valdoma sostinė, iš kurios kilo visą Europą pakeitęs ir visuotinį atgimimą sukėlęs renesansas.

Florencijoje gyveno ir kūrė tokie genijai kaip Leonardo da Vinci, Michelangelo, Botticelli, Brunelleschi, Dante, Galileo ir daugybė kitų.

Paskutinį kartą įrašas atnaujintas: Spa 6, 2025 @ 13:51

Kodėl verta aplankyti Florenciją?

Turint mažai laiko ar norintiems pasaugoti kojų raumenis – hop on – hop off autobusas Florencijoje labai neblogas ir patogus variantas.

Trumpai apie tai, kodėl verta Florenciją Italijoje lankyti ir ką Florencijoje pamatyti tiesiog būtina. O toliau įraše jau papasakosiu detaliau.

Meno lobynas Florencijoje	Florencijos muziejuose ir galerijose saugoma tūkstančiai pasaulinio lygio kūrinių, tarp jų – Michelangelo „Dovydas“, Botticelli „Veneros gimimas“, Giotto freskos.
Architektūros šedevrai	Florencijos katedros kupolas, Ponte Vecchio tiltas, Palazzo Vecchio, Santa Croce bažnyčia.
Florencijos istorinė reikšmė	Miestas šimtmečius buvo politinės ir kultūrinės galios centras.
Italų gyvenimo būdas:	Turgūs, trattorijos, vynas iš Chianti slėnio, itališka kava ir italų virtuvės skoniai.
Miesto vaizdai	iš Piazzale Michelangelo atsiveria vienas gražiausių Italijos vaizdų – visa Florencija su Katedros kupolu horizonte.

• Florencija yra Toskanos regiono sostinė, turinti apie 370 tūkst. gyventojų.
• Miesto centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (nuo 1982 m.).
• Tai vienas lankomiausių miestų Italijoje – kasmet sulaukiantis milijonų turistų.

Kur nakvoti Florencijoje?

Trumpai pasidalinsiu, kur Florencijoje nakvojau pati ir pateiksiu gerai įvertintų nakvynės vietų rekomendacijų:

B&B Hotel Firenze Nuovo Palazzo Di Giustizia ***	Viešbutis, kuriame nakvojau – toliau nuo centro, bet susisiekimas patogus autobusu, o tiek pusryčiai, tiek pats kambarys labai patiko.
Ostello Bello Firenze	Patogus viešbutis, geri pusryčiai, puiki lokacija ir terasa su gražiu vaizdu į Florenciją.
Hotel & Hostel 7	Ir hostelis, kur bendrame kambaryje gauni lovą, tiek privatūs kambariai 1-4 asmenims, centre.
BOBOTEL RESIDENZA City Center Florence	Geras viešbutis su įskaičiuotas pusryčiais, Florencijos centre, stilingas ir patogus.
Dante’s Rooms	Jei bendri patogumai negąsdina ir norisi taupiau – neblogas variantas centre.

Išsirinkus patinkančią nakvynės vietą, galite pasižiūrėti tos pačios nakvynės vietos kainas ir kitose platformose, kaip kad AGODA, HOSTELWORLD (jei hostelis), EXPEDIA, VRBO. Kartais to paties viešbučio kainos skirtingose platformose šiek tiek skiriasi. Chrome naršyklės plėtinį (extension) – RATE PUNK padeda palyginti kainas ir išsirinkti sau palankiausią variantą.

Įdomu, kad Florencijoje miesto mokestis – dar vadinamas pagalvės mokesčiu – priklauso nuo viešbučio tipo ir turimų žvaigždučių, tad mokestis asmeniui vienai nakčiai svyruoja nuo 3 € iki 8 €.

Miesto mokestis skaičiuojamas iki septynių naktų – ilgiau viešint jau mokėti daugiau nebereikės ir nuo jo atleidžiami vaikai iki 12 metų.

Atidžiai užsakinėdami pasižiūrėkite, ar miesto mokestis įskaičiuotas, nes dažniausiai jį reikia susimokėti papildomai viešbutyje, tad turėkite tai mintyje.

Ką pamatyti Florencijoje?

Florencijos Katedra

Florencijos Katedra – (Duomo/Cattedrale di Santa Maria del Fiore )- vienas svarbiausių renesanso simbolių Italijoje. Pripažinsiu, kad pamačiusi šią katedrą iš išorės netekau amo. Tikriausiai gražiausia katedra iš daugybės matytų Europoje.

Statybos darbai prasidėjo dar 1296 m., pagal architekto Arnolfo di Cambio projektą, tačiau pilnai katedra buvo užbaigta tik po kelių šimtmečių.

Jos pavadinimas reiškia „Švč. Marijos Gėlės“, o gėlė – lelija – nuo seno simbolizuoja pačią Florenciją.
Ši milžiniška katedra gali sutalpinti apie 30 000 žmonių, todėl savo dydžiu ji tikrai stulbina.

Išorėje akį traukia spalvingas fasadas, padengtas balto, žalio ir rausvo marmuro plokštėmis, puoštas skulptūromis bei rozetėmis.

Vidus, priešingai, atrodo gana santūrus – čia dominuoja erdvė, monumentalumas ir geometriniai marmuro raštai ant katedros grindinio.

Tačiau tikrasis katedros pasididžiavimas – tai legendinis kupolas, sukurtas Filippo Brunelleschi.
Pastatytas tarp 1420 ir 1436 m., jis tapo tikru architektūros šedevru.

Iki šiol tai didžiausias mūrinis kupolas pasaulyje – net 45 m skersmens ir 114 m aukščio.
Kupolo vidų dengia freskos „Paskutinis teismas“, kurias XVI a. sukūrė Giorgio Vasari ir Federico Zuccari.

Į viršų galima užlipti, įveikiant 463 laiptelius – ir nors tai tikras išbandymas kojoms, viršuje atsiveria kvapą gniaužianti Florencijos panorama.

Į pačią katedrą įeiti galima laisvai, tačiau, norint užkilti į kupolą, aplankyti katedros muziejų ir krikštyklą – reikalingas jungtinis bilietas (30 €) konkrečiam laikui. Bilietus būtina pirkti gerokai iš anksto, nes lankytojų skaičius ribojamas.

Atkreipkite dėmesį, kad katedros muziejus uždarytas antradieniais.

Šalia Florencijos katedros stovi dar du ne mažiau įspūdingi pastatai:

Tai Giotto varpinė (Campanile di Giotto) – elegantiškas 84 m aukščio bokštas, į kurį galima užlipti 414 laipteliais ir pasigrožėti kupolu iš šono.

Kitoje pusėje – Šv. Jono krikštykla (Battistero di San Giovanni), garsėjanti bronzinėmis Lorenzo Ghiberti kurtomis durimis, apie kurias Michelangelo sakė: „tokios gražios, jog tiktų rojų papuošti“.

Ką pamatyti Florencijoje: Uficių (Uffizi) galerija

Uficių galerija (Galleria degli Uffizi) Florencijoje tai pats garsiausias muziejus Italijoje.

Uficių galerija įsikūrusi rūmų komplekse, kurį 1560 m. užsakė didysis Toskanos kunigaikštis Cosimo I de’ Medici. Architektas Giorgio Vasari suprojektavo pastatą kaip administracinius biurus („uffizi“ italų kalba reiškia „ofisai“).

Ilgainiui Medici giminė, garsėjusi kaip meno globėjai, pradėjo čia kaupti savo neįkainojamą meno kolekciją. XVII a. galerija buvo atidaryta lankytojams, ir šiandien ji yra vienas lankomiausių muziejų pasaulyje.

Uffizi galerija – tai vieta, kur susitinki akis į akį su meno istorijos šedevrais. Tai nėra tik muziejus, o kelionė laiku, per Italijos renesanso aukso amžių.

Bilietus į Uficių galeriją, ką pamatyti Florencijoje tikrai verta, tiesiog būtina pirkti iš anksto, nes eilės milžiniškos. Tai galite padaryti ČIA.

Ką pamatyti Florencijoje, Uficių galerijoje:

Uficių (Uffizi) muziejus garsėja renesanso ir ankstyvojo baroko meistrų kūriniais.
Čia galima pamatyti kūrinius, kuriuos dažnas regėjome tik vadovėliuose ar knygose:

Sandro Botticelli „Veneros gimimas“
Sandro Botticelli „Pavasaris“ (La Primavera)
Leonardo da Vinci „Geroji naujiena“ (Annunciazione)
Michelangelo „Šventoji šeima“ (dar vadinama Doni Tondo)
Raffaello – portretai ir religinės scenos.
Titianas (Tiziano) – „Urbino Venera“ (Venere di Urbino)
Caravaggio – „Medūzos galva“ (nutapyta ant skydo)
Giotto, Cimabue, Duccio – viduramžių meistrai, padėję pagrindus renesansui.

Be šių garsiausių darbų, galerijoje galima pamatyti daugybę flamandų, vokiečių ir olandų tapytojų kūrinių, antikinių skulptūrų bei dekoratyvinio meno.

Ponte Vecchio tiltas Florencijoje

Ponte Vecchio tai Viduramžių tiltas per Arno upę Florencijoje, garsėjantis juvelyrų dirbtuvėlėmis.

Tai viena romantiškiausių vietų, ką pamatyti Florencijoje, ypač vakare, kai pastatai nusidažo saulėlydžio spalvomis. Man labai priminė Van Gogo paveikslus. Jaučiausi kaip viename jų besimaudanti.

Per jį Medici šeima įrengė Vasari koridorių – slaptą perėjimą iš Palazzo Vecchio į Palazzo Pitti.

Ką pamatyti Florencijoje: Palazzo Vecchio ir Piazza della Signoria

Palazzo Vecchio rūmai ir Piazza della Signoria aikštė– tai Florencijos politinė ir simbolinė širdis, vieta, kur miesto istorija susilieja su menu ir vietos valdžia.

Piazza della Signoria nuo XIII a. buvo politinis Florencijos centras – čia vyko vieši susirinkimai, protestai, teismai ir šventės. Aikštė gyvai pasakoja apie miestą, kuris viduramžiais tapo renesanso lopšiu.

Aikštės pavadinimas kilęs iš „Signoria“ – miesto valdymo tarybos, kuri posėdžiavo čia stovinčiuose rūmuose. Aplinkui stovi daugybė stotingų pastatų ir skulptūrų.

Aikštės centre stovi Palazzo Vecchio, tvirtovę primenantys rūmai, kurie nuo XIV a. buvo miesto valdžios būstinė. Juos suprojektavo Arnolfo di Cambio – tas pats architektas, kuris kūrė ir Santa Maria del Fiore katedrą.

Rūmų pavadinimas reiškia „Senieji rūmai“, tačiau savo didybe jie neatrodo pasenę.
94 metrų aukščio bokštas (Torre di Arnolfo) vis dar dominuoja Florencijos panoramoje.

Viduje – prabangios salės ir menės, puoštos freskomis, skulptūromis ir auksiniais reljefais. Svarbiausia iš jų – Salone dei Cinquecento („Penkiasdešimties salė“), įkurta 1494 m. – čia vyko didžiausi miesto politiniai posėdžiai. Freskų ciklus tapė Giorgio Vasari, o viena iš sienų slepia paslaptingą erdvę, kuri, kaip spėjama, gali slėpti Leonardo da Vinci prarastą kūrinį „Anghiari mūšis“.

Šiandien Palazzo Vecchio veikia kaip muziejus ir Florencijos savivaldybės būstinė.
Bilietus galite nusipirkti iš anksto ČIA.

Akademijos galerija Florencijoje ir Mikelandželo Dovydas

Galleria dell’Accademia di Firenze – antra lankomiausia Florencijos meno galerija po Uffizi. Ji garsėja Mikelandželo kūrinių kolekcija, o ypatingai – „Dovydu“, vienu garsiausių meno šedevrų pasaulyje.

Muziejus įkurtas 1784 m., kai Toskanos didysis kunigaikštis Pietro Leopoldo nusprendė sujungti kelias meno mokyklas į vieną „dailės akademiją“. Galerija buvo sukurta kaip mokomoji erdvė studentams, kad jie galėtų studijuoti didžiųjų meistrų kūrinius iš arti.

Ilgainiui čia buvo perkelta vis daugiau meno vertybių iš Florencijos bažnyčių ir vienuolynų, o 1873 m. galerija tapo dar garsesnė – būtent tada čia atgabenta Mikelandželo „Dovydo“ skulptūra, iki tol stovėjusi prie Palazzo Vecchio.

Centrinė muziejaus dalis – tai Mikelandželo salė, vedanti lankytojus prie įspūdingos „Dovydo“ statulos (1501–1504).

• Skulptūra 5,17 m aukščio, iškalta iš vieno marmuro luito.
• Ji vaizduoja biblinį Dovydą prieš kovą su Galijotu – įtemptą, susikaupusį, pasiruošusį veikti.
• Michelangelo čia perteikė žmogaus kūno idealą, kurį laikė Dieviškosios kūrybos atspindžiu.

Salėje taip pat eksponuojami kiti Mikelandželo darbai:

• „Prigimties vergai“ (I Prigioni) – keturios nebaigtos skulptūros, turėjusios puošti popiežiaus Julijaus II kapą. Atrodo, tarsi figūros bandytų išsiveržti iš marmuro – simbolizuoja sielos kovą dėl išsilaisvinimo.
• Šv. Matas (San Matteo) – ankstyvasis, nebaigtas kūrinys.

Bilietus į Akademijos galeriją Florencijoje būtinai pirkite iš anksto ir su skip-the-line privilegija, nes lankytojų čia beprotiškai daug. Bet savo akimis pamatyti tokius Mikelandželo originalus ir kitus meno kūrinius yra tikrai tai, ką pamatyti Florencijoje neabejotinai verta.

Nors Mikelandželo kūriniai – pagrindinė priežastis apsilankyti Akademijos galerijoje, verta pasilikti ilgiau ir apžiūrėti kitus eksponatus:

• Florencijos dailės mokyklos paveikslai (XIV–XVI a.) – čia galima pamatyti Ghirlandaio, Botticelli, Perugino kūrinius.
• Muzikos instrumentų muziejus – nedidelė, bet įdomi ekspozicija su senoviniais smuikais, klavesinais, violončelėmis (net Stradivarius instrumentai).
• Gipso galerija – čia demonstruojamos gipso kopijos, pagal kurias menininkai mokėsi modeliuoti.

Ką pamatyti Florencijoje: Santa Croce bazilika

Šventojo kryžiaus – Santa Croce bazilika (Basilica di Santa Croce) – yra viena įspūdingiausių ir reikšmingiausių Florencijos vietų. Ji dažnai vadinama „Italijos šlovės šventykla“ (Tempio dell’Itale Glorie) – ir ne veltui. Čia ilsisi didieji Italijos genijai: Michelangelo, Galileo, Machiavelli, Rossini, Ghiberti, Alfieri, o prie įėjimo stovi Dante Alighieri paminklas.

Bilietus galite ČIA nusipirkti.

Florencijos Santa Croce – tai didžiausia pasaulyje pranciškonų bažnyčia.
Ji stovi Santa Croce aikštėje (Piazza Santa Croce), netoli Arno upės, ir savo įspūdinga gotikine architektūra išsiskiria iš daugelio Florencijos pastatų.

Bazilika pradėta statyti 1294 m. pagal architekto Arnolfo di Cambio projektą. Statybos truko daugiau nei šimtmetį, o bažnyčia iškilmingai pašventinta 1442 m.

Jos išorė, dengta baltu, žaliu ir rausvu marmuru, buvo užbaigta tik XIX a., kai ją suprojektavo Niccolò Matas – įdomu, kad jis buvo žydas, todėl jo kapas pažymėtas Dovydo žvaigžde, o ne kryžiumi.

Vidus stebina erdvumu – aukšti skliautai, spalvingos freskos, vitražai ir daugiau nei 16 koplyčių, kurių kiekvieną puošia garsūs dailininkai.

Florencijos Santa Croce bazilikos viduje slypi tikras renesanso lobynas:

• Giotto (XIV a.) – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Santa Croce tokia garsi. Jo Bardi ir Peruzzi koplyčių freskos, vaizduojančios Šv. Pranciškaus ir Šv. Jono Krikštytojo gyvenimus, laikomos renesansinės tapybos pradžia.
  
• Donatello – sukūrė medinį Kristaus ant kryžiaus atvaizdą (Crocifisso), kuriame pavaizduota žmogaus trapumo ir dieviškumo vienovė.
  
• Brunelleschi – garsios bazilikos kieme esančios Pazzi koplyčios (Cappella dei Pazzi) autorius. Tai vienas tobuliausių ankstyvojo renesanso architektūros pavyzdžių – harmonijos ir proporcijos simbolis.

Piazzale Michelangelo ir Florencijos panorama

Aukštai virš Arno upės, pietinėje Florencijos miesto pusėje, ant San Miniato kalvos, įrengta aikštė Piazzale Michelangelo, iš kurios galite pamatyti įspūdingiausią Florencijos panoramą.

Iš čia atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į visą miestą – Santa Maria del Fiore katedrą su garsiuoju Brunelleschi kupolu, Palazzo Vecchio, Uffizi galeriją, Ponte Vecchio tiltą ir kalvų apsuptą Toskanos peizažą.

Reikėjo jėgų ant kalvos, vedančios į Mikalandželo aikštę, užšokliuoti, bet Florencijos vaizdas tikrai to vertas. iš miesto centro (pvz., nuo Ponte Vecchio) pakilti galima maždaug per 20–30 minučių.

Bet galima ir užvažiuoti iki pat aikštės autobusu 12 arba 13.

Aikštė sukurta 1869 m. architekto Giuseppe Poggi, kai Florencija trumpam tapo Italijos sostine (1865–1871 m.). Ji buvo dalis ambicingo miesto pertvarkymo projekto, skirto Florencijai suteikti „modernios sostinės“ veidą.

Poggi čia norėjo įkurti Mikelandželo darbų muziejų, todėl aikštė ir pavadinta jo vardu.
Muziejus čia taip ir nebuvo pastatytas, tačiau aikštė pasipuošė Mikelandželo kūrinių bronzinėmis kopijomis.

Miestas labai gražiai atrodo tamsoje, tad tai populiari vieta saulei nuleisti.

Netoliese verta aplankyti San Miniato al Monte bažnyčią – dar aukščiau ant kalvos, nuo kurios atsiveria dar ramesnė, mistiškesnė Florencijos panorama.

Palazzo Pitti ir Boboli sodai Florencijoje

Palazzo Pitti ir Boboli sodai yra įspūdinga Florencijos vieta, kur galima pajusti ne tik renesanso didybę, bet ir Medici giminės prabangą. Abu objektai sudaro vieną kultūrinį kompleksą, išsidėsčiusį kitoje Arno upės pusėje nei miesto centras – vadinamoje Oltrarno zonoje.

Palazzo Pitti – Medici giminės rūmai

Palazzo Pitti pradžioje buvo turtingo bankininko Luca Pitti užsakymas XV a. viduryje.
Siekdamas pranokti net Medici šeimą, jis pasistatė rūmus, kurie tuo metu buvo didžiausi privatūs namai Florencijoje. Tačiau ironiška, kad vėliau, 1549 m., Medici giminė juos nusipirko ir pavertė savo pagrindine rezidencija.

Nuo to laiko Pitti rūmai tapo didžiųjų Toskanos valdovų simboliu.

Rūmai ne kartą plėsti, o dabar jų viduje įsikūrę keli muziejai, priklausantys Uffizi galerijos kompleksui.

Pitti rūmuose Florencijoje verta pamatyti:

• Palatine galerija (Galleria Palatina) – tai pagrindinė rūmų dalis – buvę kunigaikščių apartamentai.
  Čia eksponuojama daugiau nei 500 tapybos darbų, tarp jų: Raffaello, Titian, Rubens, Caravaggio, Pietro da Cortona kūriniai, prabangūs barokiniai interjerai, lubų freskos ir krištoliniai sietynai.
  
• Karališkieji apartamentai (Appartamenti Reali), kuriuose eksponuojami baldai, portretai ir dekoracijos iš Medici ir Savojos laikų.
  
• Modernaus meno galerija (Galleria d’Arte Moderna) – viršutiniuose rūmų aukštuose – įspūdinga XIX–XX a. italų dailės kolekcija, su neoklasikiniais, romantiniais ir makchiaioli (Toskaniškasis impresionizmas) kūriniais.
  
• Kostiumų galerija (Museo della Moda e del Costume) – įdomus muziejus mados mėgėjams – daugiau kaip 6000 istorinių rūbų nuo XVI a. iki šių laikų. Čia net saugomi Eleonoros de Toledo (Kozimo I Medičio žmonos) drabužiai.
  
• Sidabro muziejus (Tesoro dei Granduchi) – rūmų vakarinėje dalyje – Medici giminės brangenybių, porceliano ir miniatiūrų kolekcija, parodanti jų turtus ir rafinuotą skonį.

Boboli sodai (Giardino di Boboli), Florencija

Už rūmų plytintys Boboli sodai – vienas žymiausių itališkojo renesanso sodų pavyzdžių Europoje. Jie pradėti kurti XVI a. viduryje Medici užsakymu.

Sodai išsidėstę ant kalvos, todėl iš jų atsiveria gražūs Florencijos ir Toskanos panoraminiai vaizdai.

Ką pamatyti Boboli soduose:

• Amfiteatras (Anfiteatro di Boboli) – sukurtas iš senos karjero duobės, vėliau naudotas šventėms ir teatralizuotiems pasirodymams.
  
• Neptūno fontanas (Fontana del Nettuno) – su „Neptūnu su trišakiu“ – viena pagrindinių ašių, nuo kurios driekiasi keliai per sodus.
  
• „Obelisko aikštė“ (Piazza dell’Isolotto) – su baseinu, skulptūromis ir alegoriniais personažais.
  
• Buontalenti grota (Grotta del Buontalenti) – nuostabi dirbtinė ola su stalaktitais, figūromis ir freskomis, dekoruota manieristiniu stiliumi. Tai viena keisčiausių Florencijos vietų.
  
• Porceliano muziejus (Museo delle Porcellane) – įsikūręs Belvedere pilyje, viršuje, nuo kurios atsiveria miesto panorama.

5. Cupola del Brunelleschi

463 laiptai, kurie nuves prie gražiausio vaizdo, kokį galima išvysti Florencijoje. Gražiai matysis Florencijos katedra ir miesto panorama. Lipant staptėlėsite pailsėti ir pasigrožėsite vaizdu iš skirtingų aukščių. Kiekvienas laiptelis po vertas.

Vizitas dažniausiai trunka apie 45 minutes.

Ką pamatyti Florencijoje: Santa Maria Novella bazilika

Santa Maria Novella yra itin daili Florencijos bažnyčia visai šalia centrinės stoties, todėl dažnai tampa pirmuoju įspūdingu objektu, kurį pamato į Florenciją atvykstantys keliautojai.

Įdomus faktas, kad priešais bažnyčią esanti aikštė buvo skirta žirgų lenktynėms ir viešoms šventėms. Dabar kalėdų laikotarpiu čia stovi eglutė.

Bažnyčios pavadinimas kilęs nuo senesnės IX a. koplyčios Santa Maria delle Vigne („Švč. Mergelė Marija iš vynuogynų“), kuri čia stovėjo dar prieš Florencijos suklestėjimą.

XIII a. dominikonų ordinas nusprendė pastatyti naują, didingą bažnyčią, kuri taptų pamokslininkų ir išsilavinimo centru. Statybos prasidėjo apie 1279 m., vadovaujant broliui Fra Sisto ir architektui Fra Ristoro da Campi.

Fasadas buvo užbaigtas tik XV a., kai Leon Battista Alberti (vienas ryškiausių renesanso architektų) 1470-aisiais sukūrė dabartinį marmurinį fasadą – vieną gražiausių Italijoje.

Meno kūriniai Santa Maria Novella bazilikoje:

• Masaccio – „Švč. Trejybė“ (La Trinità) – vienas iš pirmųjų meno istorijoje perspektyvos naudojimo pavyzdžių (1427 m.). Šis freskos kūrinys sukuria iliuziją, kad žiūrovas žvelgia į gilią, trimatę koplyčią. Tai revoliucinis momentas renesanso tapyboje.
  
• Giotto ir jo mokykla – kai kurios ankstyvosios freskos priskiriamos Giotto ar jo sekėjams, rodančios perėjimą nuo viduramžių prie renesanso meno.
  
• Ghirlandaio – Tornabuoni koplyčia – viena garsiausių koplyčių Florencijoje. Ghirlandaio čia nutapė įspūdingą Mergelės Marijos ir Jono Krikštytojo gyvenimo ciklą, pilną Florencijos aristokratų portretų – tai tarsi XIV a. miesto portretas freskose.

• Filippino Lippi – Strozzi koplyčia – rytinėje pusėje – dramatiškos freskos su šventaisiais ir demonais, atspindinčios vėlyvojo renesanso meninį stilių.
  
• Brunelleschi sakykla ir choras – centrinėje navoje matomi subtilūs marmuriniai ir mediniai dirbiniai, o choro nišoje – šviesos ir architektūros šokio rezultatas.

Bažnyčia priklauso dideliam dominikonų vienuolyno kompleksui, kuriame:

• Didysis kluatras (Chiostro Verde) – ramus, freskomis puoštas vidinis kiemas.
• Ispanų koplyčia (Cappellone degli Spagnoli) – su nuostabiu freskų ciklu apie dominikonų misiją, tapytu Andrea di Bonaiuto.
• Muziejus (Museo di Santa Maria Novella) – čia galima pamatyti senovinius paveikslus, vienuolyno reikmenis, altorių likučius ir relikvijas.

Florencijos turgus: Mercato Centrale

Mercato Centrale (Centrinis turgus) įsikūręs San Lorenzo rajone, vos kelios minutės pėsčiomis nuo Santa Maria Novella stoties ir Florencijos katedros.

Turgus buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, kai Florencija trumpam buvo Italijos sostinė (1865–1871). Miestui augant, reikėjo modernios vietos, kur gyventojai galėtų apsipirkti higieniškesnėmis sąlygomis.

Architektas Giuseppe Mengoni (tas pats, kuris suprojektavo garsųjį Galleria Vittorio Emanuele II Milane) sukūrė didingą geležies ir stiklo paviljoną, būdingą to meto pramoninei architektūrai.

Ilgainiui turgus tapo ne tik prekybos vieta, bet ir vietinių susitikimo tašku – Florencijos gyventojai čia rinkdavosi ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, pasidalinti naujienomis ar aptarti politiką prie vyno taurės.

Pirmame aukšte rasite tradicinį turgų, kur galėsite nusipirkti itališkų skanėstų ir lauktuvių, turgaus darbo laikas 7:00–14:00 val.

O antrame aukšte galėsite aplankyti maisto halę ir gardžiai pavalgyti. Dirba 10:00–24:00 val. tad galite lankytis ir vėlyvai vakarienei.

Galilėjaus muziejus Florencijoje

Italija garsi menininkais, architektais, genialiais išradėjais… O tokie mokslo muziejai visada įdomūs.
Juk tai Galilėjus!

Museo Galileo (Galilėjaus muziejus) yra viena iš įdomiausių ir kartu netikėčiausių Florencijos vietų. Tai muziejus, kuris patiks ne tik mokslo mėgėjams, bet ir tiems, kurie nori pažvelgti į Renesanso pasaulį iš atradimų ir smalsumo perspektyvos.

Muziejus buvo įkurtas 1930 m. kaip Instituto e Museo di Storia della Scienza (Mokslo istorijos muziejus), o 2010 m. pervadintas į Museo Galileo – pagerbiant garsiausią italų mokslininką, Galileo.
Galilėjų, kuris didžiąją dalį savo gyvenimo praleido ir dirbo Florencijoje bei Pizoje, Italijoje.

Jį globojo Medici šeima, kurios nariai buvo ne tik meno, bet ir mokslo mecenatai. Dėl jų paramos Galilėjus turėjo galimybę kurti savo teleskopus, tyrinėti dangaus kūnus ir vėliau sukelti tikrą mokslo revoliuciją.

Muziejus įkurtas senuose rūmuose, kurie buvo restauruoti viduryje XIX amžiaus.
Galilėjaus mokslo muziejuje demonstruojami įspūdingi mokslo instrumentai nuo pat XIII amžiaus.

Museo Galileo leidžia pamatyti Florenciją ne tik kaip meno sostinę, bet ir kaip mokslo gimtinę.
Čia pajunti, kad Renesansas buvo ne tik apie paveikslus ir architektūrą – jis buvo apie žmogaus smalsumą, drąsą ir norą pažinti pasaulį.

Patarimas – turėkite savo ausines ir išmanųjį telefoną, nes prie objektų reikia skanuoti QR kodus ir gausite audio-gidą, kuris plačiau pristatys tai, ką matote.

Bilietus galite įsigyti ČIA.

Ką pamatyti Florencijoje: Da Vinčio muziejus

Florencijoje veikia keli muziejai, skirti Leonardo Da Vinči, tačiau pagrindinis, didžiausias ir autentiškiausias yra adresu: Via dei Servi, 66R, vos už kelių žingsnių nuo Santa Maria del Fiore katedros.

Yra ir mažesnis muziejus prie Santa Croce bazilikos, tačiau būtent šis laikomas pagrindiniu, interaktyviausiu ir labiausiai edukaciniu.

Muziejus skirtas ne tiek Leonardo Da Vinči paveikslams, kiek jo išradimams ir idėjoms.
Jame eksponuojamos Leonardo užrašų knygelių (Codices) pagrindu atkurtos mašinos ir mechanizmai – nuo karo įrenginių iki skraidymo aparatų.

Leonardo Da Vinči muziejus turi 243 modelius, sukurtus pagal Da Vinčio kurtus maketus ir brėžinius.
Visi modeliai pagaminti naudojant tik tas medžiagas, kurias jis pats būtų turėjęs – medį, virves, audinį, metalą. Ir geriausia dalis – daugumą jų galima liesti ir išbandyti!

Pamatyti Paryžiuje Da Vinči Mona Liza paveikslą – tik pakutenti paviršių. Labai verta apžiūrėti kitas genijaus puses. O ir įdomu tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Bilietus galite nusipirkti ČIA arba ČIA.

---

Tokia mano klajonė po Florenciją gavosi – o toliau traukiau į Milaną, iš kur jau laukė ir skrydis namo.

Iki susikeliavimo!

PS:. Pirkdami bilietus ar įsigydami turus per pateiktas nuorodas, padedate šiam puslapiui, nes Jums tai nieko nekainuoja, o aš gaunu mažą komisinį mokestį. AČIŪ.