Šią vasarą atostogavau Pervalkoje, Kuršių Nerijoje. Vis lankydavau Juodkrantę, kartais Nidą, Latvijos Liepoją, Jūrmalą, o šiemet atėjo laikas mažiau pažįstamai Pervalkai Neringoje. Aplankiau Pervalkoje esančias kavines ir restoranus ir pasidalinu savo patirtimi, įspūdžiais ir kainomis. Subjektyviai, bet gal padės susidaryti geresnį vaizdą ir jums padės išsirinkti, kur Pervalkoje nueiti pavalgyti, papietauti verta, o kur vis tik nelabai. Jau praalkot? Juk kur kelionės, ten ir duona reikalinga 🙂
Rašiau ir apie išbandytas kavines Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje:
Kur pavalgyti Pervalkoje?
Pervalkos parduotuvė
Pervalka turi nedidelę, bet neblogą maisto parduotuvę, kuri kasdien dirba 8-22 val.
Ten nusipirkti vandens, sūrio, ledų ar pieno tikrai galima.
Kainos aukštesnės nei įprastose tinklinėse parduotuvėse, bet dar proto ribose. O ir turi kavos aparatą, tad ten galima nusipirkti puodelį kavos bei kruasaną ar grietinietį prie jos pusryčiaujant.
Kavinių irgi Pervalka turi kelias, tad įvertinti ir išbandyti jas man buvo labai malonus ir laukiamas iššūkis.
Pervalkos restoranai:
Marių akis
MARIŲ AKIS Pervalkoje tikriausiai yra populiariausia kavinė, lankytojų joje tikrai netrūksta.
Maistas kokybiškas, gardus. Kiek kartų teko valgyti, o gal keturis ar penkis kartus, nebuvo didelių nusivylimų.

Šaltibarsčiai po 6 €, kas nėra pigu, bet tikrai skanūs ir gardžios bulvės, mano užsisakytos vištienos salotos (10 €) galėjo būti sotesnės, bet tikrai skanios, šviežios ir vištiena kepta ant grilio.
Draugo valgytas vištienos kepsnys “paslaptis” (14 €) jam labai patiko, mėgintas Kijevo kotletas (13 €) buvo iš maltos mėsos, ne kapotos, bet neblogas.
Giros buteliukas 0,4 l kainavo po 4 €.

Kitą kartą pusryčiavom, tai mano lietiniai su varške (7 €) ir draugo “sotūs pusryčiai” (10 €) komplektas su kiaušiniene, dešrelėmis, pupelėmis, bulvėmis nenuvylė. Juoda kava (2,5 €) ir Amerikietiški blyneliai (6 €) nenuvylė.

Dar keptą duoną su sūriu bandėme (6€) – porcija pakankamai didelė, duona traški, bet nesudžiuvusi ir nepersūdyta, sūrio padažas labai geras. Tiesa, kitą dieną užsisakius padažas buvo tąsus ir prastesnis, tad kaip pasiseka.

Ledų kokteilis (5,5 €) nuvylė, nes buvo ne su tikrais bananais, o su milteliais ar bananiniais ledais. Nevertas kainos – vat Nidos Prieplaukoje yra gruzinų virtuvės “kioskelis”, tai ten ledų kokteiliai puikūs.
Limonadai (3,5 €) – draugas bandė ir arbūzų, ir agurkų, obuolių – irgi nelabai patiko, nes sintetinio skonio sirupas gazuotame limonade.

Kainos nėra mažos, bet, turint omenyje, kad tai Kuršių Nerija, o ir Vilniaus centre kainos nebedaug skiriasi, pakankamai adekvačios. O sėdint lauke, galime žvelgti į marias, tad pojūčiai tikrai malonūs. Neteko itin ilgai laukti. Maistas šviežias, kokybiškas. Patiko.
Garden
Tai griliaus restoranas, kuris nuo 17 valandos siūlo kepsnius. Jų ragauti neteko.
Iki tol – pusryčių meniu ir užkandžiai, gėrimai.
Aplinka kaip ir maloni, prie pat Pervalkos parduotuvės, bet toliau nuo marių.
Padavėjai profesionalūs, nors konsultuoti nenorėjo, o maisto laukti, palyginti, ilgai neteko.
GARDEN restoranas Pervalkoje prašmatnesnis, meniu išsiskiria įdomesniais, gurmaniškesniais patiekalais, o porcijos nėra didelės. Čia ne sočiai papietauti, o labiau paskanauti prie vyno taurės vakare verta ateiti.

Dviese papietavome už 40 € (plius arbatpinigiai) – Neringos kontekste kaip ir normalu, bet vis tik tikrai brangoka, mano akimis, už tai, ką gauni.
Aš užsisakiau kambučą (4 € – jos kaina maloniai nustebino), o draugas – mangų kokteilį (6 €), kuris buvo ne visai gėrimas, o labiau mangų sorbetas taurėje. Skanus, gaivus, bet visai kita nei jis tikėjosi.
Pasiėmėme keptos duonos su sūriu (6 €), kuri karšta, šviežia, su trijų sūrių padažu, bet kiek persūdyta. Na, dviratis neišrastas, bet man buvo skanu, mano draugui neįtiko. Kitur ragavome skaniau.
Aš iš pusryčių meniu užsisakiau lietinius su varške ir persikais (8 €), o draugas ilgai rinkęsis – čiorizo dešreles (11 €) su gruzdintomis bulvytėmis (5 €).

Mano blynelis (aha, vienas!) buvo skanus. Į varškę įpjaustytas konservuotas persikas. Su grietine ir vos keliomis šviežiomis uogomis – šilauogėmis ir avietėmis. Skanu, paprasta. Ar verta kainos? Na… nelabai. Nebuvo sotūs, o euru brangesnis už du blynelius gautus Marių Akyje, kurie tikrai leido sočiai papusryčiauti.
O draugui jo čiorizo dešrelės nepatiko – čiorizo yra gurmaniškas ir savotiškas patiekalas, kuriuo skanu gardinti picą ar panašius patiekalus, bet vienos yra gan intensyvios. Ir jam, dešrelių mėgėjui, visai neprilipo, nors man jos per sūrios, bet skanios. Tik jokios daržovės ar kažko šalia.
O bulvytės, kurias reikia pirkti atskirai, buvo persūdytos. Viskas taip sūru, tad tik tas mango kokteilis, kuris paaiškėjo esąs sorbetas taurėje, gelbėjo gomurį. Skanu, bet nelabai subalansuota. Ir brangu.

Draugo mama valgė GARDEN restorane koldūnus su sviestžuve (10 €) – sakė, kad skanu, bet už tris koldūnus tokia kaina, kad lieki nusiminęs, o ne pavalgęs. Ant čekio parašyta, kad savininkas UAB Tušti pilvai, tad daug ką pasako. 🙂 Tiesa, jų šaltą sriubą (6€) gyrė, kad tikrai skani.
Nemanau, kad prasta virtuvė, bet nepigi ir gurmaniškesnio maisto mėgėjams.
Gausiai, sočiai ir labiau tradiciškai pavalgyti mėgstantiems nepatiks.

Mano skoniui tiko, draugo – visai ne. Bet kainos išpūstos, vertinant maistą ir aplinką. Nes nesijauti prašmatniame restorane, atmosfera kaip užeigos, kažkaip norimo efekto jie nepasiekia, meniu konceptas hipsteriškas ir nelabai aiškus – kažkas Korėjos, kažkas Italijos, kažkas Ispanijos… O meniu toks, kad išrankesniam ir gurmaniškų skonių nevertinančiam valgytojui nelabai bus, kuo pasisotinti.
Daugiau nekartojom, nors pačiai man maistas buvo skanus. Bet verta eiti, kai kažkas vaišina :))))
Vėjopačio užeiga
Tikriausiai keisčiausia vieta Pervalkoje, o ir iš visų, kurias pastaruoju metu lankiau.
Savotiškai egzotiška, nes užsakymai priimami tik iš anksto, likus bent valandai iki apsilankymo.
Dienos meniu lauke – išsirenki, užsisakai ir ateini vėliau.
Įėjus užrašas “Mano virtuvė – mano taisyklės”, miega oranžinis katinas vardu Mandarinas.

Pirmas įspūdis buvo keistas, nes padavėja nelabai noriai paaiškino, kad priima tik su išankstiniais užsakymais, o norint sužinoti daugiau, atsidusus greitai paaiškino restorano tvarką ir davė telefono numerį. Tai šeimos restoranas, kai buvome, virtuvėje sukasi tik viena moteris, tad tai lėtas ir kitoniškas restoranėlis. Bet mylintis maistą ir kokybę.
Dar kitą stipriai lietingą dieną užėjome ir paprašėme už dviejų valandų gauti staliuką penkiems žmonėms. Iš lauke užrašyto meniu išsirinkome, ko norėsime. Sunkumų jiems kėlė, kad užsisakėme labai skirtingus patiekalus, tad buvom perspėti, kad atneš ne kartu ir taip nepatogu gaminti.

Vėjopačio Užeiga Pervalkoje tai labai savotiška vieta, kuri duoda antausį “klientas visada teisus” ideologijai.
Kainos didelės, bet atsiliepimus girdėjome gerus, o ir buvome pasiryžę tokiai išskirtinei patirčiai.
Tuo metu pietavome vieninteliai užeigos viduje, kol lauko staliukus plovė liūtis.

Vėjopačio užeigoje Pervalkoje mes ragavome:
- Virtinukus su varške ir kriaušėmis (9 €) – jie priminė raviolius, porcija nėra labai didelė, bet tikrai labai gardūs, itin estetiški.
- Bulvinius blynus (10 €) – jie traškūs, nepertekę riebalais, su žalėsiais, grietine, ikrais ir varškyte. Skanūs ir labai gerai atrodantys.
- Kalakutienos kepsnį (16 €) – gana daug daržovių, skanios bulvytės, pats kepsnys irgi neblogas. Nebuvo kažko ypatingo, kiek overpriced mano galva, bet skanus patiekalas, subalansuotas.
- Keptą upėtakį (15 €) – skanūs bulvių kroketai, daug daržovių ir žalėsių, pati žuvis nėra daug priprieskoninta ir patiks tiems, kad ypač mėgsta natūralią žuvį.
- Keptą sterką (16 €) – sterkas man už upėtakį skanesnis, bet irgi su kroketais, daržovėmis. Tikrai skanus žuvies kepsnys. Porcijos gero dydžio.

Virėja pasidalino, kad jie daugiau orientuojasi į žuvį, ypač skaniai daro karosų šonkaulius, verta tikras žuvienes, daug dėmesio skiria šviežiam maistui, o ne šaldytiems pusfabrikačiams. Padavėja žemaitiškai tiesi ir tai pradžioje glumino, bet atėjus valgyti buvo maloni ir patirtis buvo tikrai gera, kurią norėtųsi kartoti.

Tiesa, dar gėrėme naminius limonadus – su šeivamedžio uogomis, su citrinomis ir pušų pumpurais. Tad tikrai rekomenduoju, nes jie labai puikūs, natūralaus skonio.

Brangoka, užsisakymas komplikuotas, bet netikėtai ši Vėjopačio užeiga mums visiems patiko.
Daugiau maitinimo įstaigų pačioje Pervalkoje neradau, bet šiaip patirtis buvo nebloga. Kainos, kaip visada, Kuršių Nerijoje, kandžiojasi, bet maistas pasirodė visumoje kokybiškas ir gardus. Tikiuosi, kad mano bandymai ir subjektyvūs vertinimai įkvėps ir Jus Pervalkoje pavalgyti. Pasidalinkite ir savo atradimais, įspūdžiais ir gardėsiais 🙂
Pingback: Kur pavalgyti Neringoje, Kuršių Nerijoje? 2024 - Kelionduonė
Pingback: Vasaros atostogos Neringoje 2024: ką žinoti? - Kelionduonė