Filmas „Odisėja” tiesiog naujai atgimė Christopherio Nolano rankose ir patraukė milžinišką dėmesį – ekranizuotas Homero epas apie Odisėjo kelionę, fantastiški vaizdai ir režisūros sprendimai tikrai privertė žagtelti.
Žiūrėdama „Odisėją” kino salėje net nepajutau, kaip praėjo trys valandos. Filmas tikrai puikus.
O ir nuolat spėliojau, kas tai per vietos, kur buvo filmuota Troja, o kur Kirkės sala, o Sparta, o…?
Tad grįžus norėjau panerti į Odisėjo kelionę giliau ir išsiaiškinti, kuriuos pasaulio kampelius pasirinko Nolanas. Ir šiais atradimais su jumis pasidalinti.
Paskutinį kartą įrašas atnaujintas:
Kuo išskirtinis filmas „Odisėja”?
„Odisėja“ buvo ekranizuota ir anksčiau, tačiau nė viena versija neprilygo Nolano sumanymui. Tai pirmasis Homero epas, sukurtas kaip pasaulinio masto IMAX kino reginys, filmuotas šešiose šalyse ir naudojant naujos kartos kino technologijas.
- „Odisėja” yra pirmas pilnametražis filmas, visiškai nufilmuotas IMAX 70 mm juosta. Iki „Odisėjos“ IMAX kameromis būdavo filmuojamos tik atskiros scenos (pvz., „The Dark Knight“, „Dunkirk“, „Oppenheimer“).
- Senosios IMAX kameros buvo labai didelės ir triukšmingos – jų beveik nebuvo galima naudoti dialogų scenose. Nolano prašymu IMAX sukūrė naujos kartos „Keighley“ kamerą bei specialų garsą slopinantį korpusą („blimp“).
- Filmuojant panaudota daugiau nei 2,1 milijono pėdų (apie 640 km) IMAX 70 mm juostos. Palyginimui – tai didesnis atstumas nei nuo Vilniaus iki Varšuvos ir atgal
- Nolanas sąmoningai atsisakė „žaliojo ekrano“ (green screen). Filmas buvo kuriamas Graikijoje, Italijoje, Maroke, Islandijoje, Škotijoje ir studijoje JAV, kad žiūrovas matytų tikrus kraštovaizdžius, o ne kompiuteriu sukurtą aplinką.
- Nors kai kurie efektai buvo papildyti kompiuterine grafika, didžioji dalis pasaulio buvo sukurta praktiškai: natūralaus dydžio laivai, tikros dekoracijos, animatroniniai padarai, filmavimas atviroje jūroje. Tai vienas mažiausiai nuo CGI priklausančių šiuolaikinių Holivudo epų.
- Filmo biudžetas siekė apie 250 mln. JAV dolerių, todėl „Odisėja“ filmas tapo brangiausiu režisieriaus darbu per visą jo karjerą
- Pagrindiniai filmavimo darbai truko 91 dieną ir buvo baigti net devyniomis dienomis anksčiau nei planuota.
- Režisierius ne kartą pabrėžė, kad jam buvo svarbu parodyti ne tik mitus, bet ir kelionės fizinį sudėtingumą – kaip atrodė plaukti po dar neištirtą Viduržemio jūrą be žemėlapių, nežinant, kas laukia už horizonto. Todėl buvo pasirinktos autentiškos vietovės ir kuo daugiau filmavimo realiomis sąlygomis.
Kur Nolanas filmavo „Odisėją”?
Christopheris Nolanas garsėja tuo, kad stengiasi kuo daugiau filmuoti realiose vietose ir kuo mažiau pasikliauti kompiuterine grafika.
Režisierius pasirinko ne studijų dekoracijas, o autentiškus kraštovaizdžius – vietas, kurios savo laukine gamta ir istorija vis dar primena Antikos pasaulį.
Būtent todėl žiūrint filmą galima pajusti, kad tai ne tik mito ekranizacija, bet ir kelionė po tikrąsias vietas, kuriose gimė Vakarų civilizacijos istorijos.
Filmas Odisėja buvo kuriamas šešiose šalyse.
Graikija – ten, kur mitas sugrįžo namo
Jei Homero „Odisėja“ turi vienus tikrus namus, tai jie yra Graikijoje. Nenuostabu, kad būtent čia Christopheris Nolanas pradėjo filmuoti savo epinę „Odisėjos“ ekranizaciją.
Graikijoje jam pavyko rasti tai, ko neįmanoma atkurti studijoje – natūralias uolas, senovinius kraštovaizdžius ir vietoves, kurios beveik nepasikeitusios išliko tūkstančius metų.
Pylas – Homero pasaulio vartai
Nolano pasirinktas Pylo (Pylos) regionas nėra atsitiktinis.
Homero epuose būtent čia karaliavo išmintingasis Nestoras – vienas Trojos karo didvyrių.
„Odisėjoje“ Odisėjo sūnus Telemachas atvyksta į Pylą ieškoti žinių apie savo tėvą. Tad būtent šiame regione buvo filmuojamos scenos, vaizduojančios jo kelionę.
Šiandien Pylas – vienas gražiausių Peloponeso miestelių, kurį verta aplankyti Graikijoje.
Jis gali tapti puikia baze tyrinėjant visą regioną. Netoliese rasite ne tik garsųjį Voidokilia paplūdimį ir Nestoro olą, bet ir Nestoro rūmų archeologinę vietovę, laikomą vienais geriausiai išlikusių Mikėnų laikotarpio rūmų Graikijoje.
Tačiau Pylas žavi ne vien istorija. Čia laukia ramios įlankos, autentiškos tavernos, alyvmedžių giraitės ir vieni gražiausių Peloponeso paplūdimių.
Voidokilia paplūdimys
Viena įspūdingiausių filmavimo vietų – Voidokilia paplūdimys Peloponeso pietvakariuose.
Iš paukščio skrydžio jis primena beveik tobulą graikiškos raidės Ω (omega) formą ir ne kartą patenka į gražiausių Graikijos paplūdimių sąrašus.
Ši vietovė neatsitiktinai siejama su Homero pasauliu. Vos už kelių šimtų metrų nuo paplūdimio stūkso Nestoro ola (Nestor’s Cave) – didžiulė natūrali ola, kuri filme tapo kiklopo Polifemo urvu.
Nors Homeras niekada nerašė, kad kiklopas gyveno būtent čia, vietovės dramatiškas kraštovaizdis puikiai tiko vienam garsiausių „Odisėjos“ epizodų.
Nestoro rūmai
Netoliese yra ir Nestoro rūmų archeologinė vietovė – vieni geriausiai išlikusių Mikėnų laikotarpio rūmų visoje Graikijoje.
Pasak Homero, Pilo valdovas Nestoras buvo vienas išmintingiausių graikų karalių ir Trojos karo dalyvių.
Nors nėra žinoma, ar šioje vietoje buvo filmuojamos konkrečios filmo Odisėja scenos, pats regionas glaudžiai susijęs su Homero pasakojimais.
Methoni pilis
Dar viena svarbi filmavimo vieta – Methoni pilis, įspūdinga viduramžių tvirtovė pietvakarių Peloponese. Nors ji pastatyta gerokai vėliau nei gyveno Homeras, jos masyvios akmeninės sienos, bokštai ir jūros apsuptis puikiai tiko epinio filmo Odisėja atmosferai. Filmavimo metu pilis trumpam tapo senovės pasaulio dekoracija.
Akrokorintas
Filmavimo grupė dirbo ir Akrokorinte – ant aukštos uolos iškilusioje tvirtovėje virš senovės Korinto.
Ši vieta buvo strategiškai svarbi nuo Antikos iki Bizantijos laikų, o nuo jos atsiveria įspūdingi vaizdai į Peloponesą ir Korinto įlanką.
Filmas Odisėja: Itakė atgimė Sicilijoje
Nors tikroji Odisėjo tėvynė yra Graikijos Itakės sala, Christopheris Nolanas jos vaidmeniui pasirinko visai kitą vietą – Favinjanos (Favignana) salą prie vakarinės Sicilijos pakrantės.
Būtent čia buvo filmuojamos išorinės Itakės rūmų scenos ir Odisėjo sugrįžimas namo.
Kodėl būtent Favinjana?
Pirmiausia – dėl kraštovaizdžio.
Nedidelė Egadų salyno sala pasižymi uolėta pakrante, skaidria turkio spalvos jūra ir ant aukštos kalvos iškilusia Santa Caterinos pilimi (Castello di Santa Caterina).
Nuo jos atsiveria beveik 360 laipsnių panorama į Viduržemio jūrą – būtent tokio vaizdo, pasak paties Nolano, jis ir ieškojo Odisėjo namams.
Režisierius yra sakęs, kad vos užlipęs į pilį pajuto: „tai atrodo kaip Odisėjo namai“.
Itakės rūmai filme
Nors rūmų vidaus scenos buvo filmuotos studijoje Los Andžele (JAV), Santa Caterinos pilis tapo Itakės rūmų išore. Čia matome Penelopę, laukiančią sugrįžtančio Odisėjo, ir finalines filmo scenas, kai herojus po dvidešimties metų pagaliau pasiekia savo namus.
Ryšys su Homero „Odisėja“
Įdomiausia tai, kad Favinjana nėra visiškai atsitiktinis pasirinkimas.
Dar Antikoje ši sala buvo siejama su Homero minima „Ožkų sala“ (Aigilia) – vieta, kur Odisėjas ir jo įgula sustojo prieš susidūrimą su kiklopu Polifemu.
Taigi nors filme ji vaizduoja Itakę, literatūrinėje tradicijoje pati sala jau seniai turi ryšį su Odisėjo kelione.
Ar verta aplankyti?
Jei planuojate kelionę į Siciliją, Favinjana lengvai pasiekiama keltu iš Trapanio – kelionė trunka apie 30–40 minučių.
Sala garsėja ne tik filmavimo vietomis, bet ir vienais skaidriausių Viduržemio jūros vandenų, dviračių maršrutais bei įspūdingomis įlankomis, tokiomis kaip Cala Rossa ir Cala Azzurra.
Užkopus iki Santa Caterinos pilies atsiveria tas pats vaizdas, kuris Christopherį Nolaną įtikino, kad būtent čia turėtų stovėti Odisėjo namai.
Eolijos salos, Italija
Verta paminėti, kad po filmavimo Favinjanoje komanda beveik mėnesį filmavo Eolijos salyne (Aeolian Islands) – Lipario, Vulkano (Vulcano) ir Basiluco (Basiluzzo) salose.
Jos filme Odisėja tapo Eolo – vėjų dievo – sala, kur Odisėjas gauna maišą su visais pasaulio vėjais.
Scenos buvo filmuojamos ir jūroje, naudojant tikrus laivus.
Marokas tapo Troja
Nors istorinė Troja buvo dabartinės Turkijos teritorijoje (apie tai rašiau ČIA), Christopheris Nolanas jos ekraninei versijai pasirinko Maroką.
Didžioji dalis Trojos miesto scenų buvo filmuojama legendiniame Ait Benhadu (Aït Benhaddou) – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame įtvirtintame molinių namų mieste Atlaso kalnų papėdėje.
Kino miestas Maroke
Ait Benhadu dažnai vadinamas vienu garsiausių pasaulio „kino miestų“.
Čia filmuoti tokie filmai kaip:
- „Gladiatorius“ (Gladiator)
- „Dangaus karalystė“ (Kingdom of Heaven)
- „Persijos princas“ (Prince of Persia)
- „Mumija“ (The Mummy)
- serialas „Sostų karai“ (Game of Thrones)
Todėl Christopherio Nolano pasirinkimas buvo logiškas – ši vieta jau ne kartą įrodė, kad gali įtikinamai atkurti senovės pasaulį.
Ar verta aplankyti Ait Benhadu, Maroke?
Jei keliaujate po Maroką, Ait Benhadu yra maždaug 30 kilometrų nuo Uarzazato (Ouarzazate) ir lengvai pasiekiamas automobiliu. Taipogi, labai populiarios ir nebrangios ekskursijos iš Marakešo.
Čia galima pasivaikščioti tomis pačiomis gatvelėmis, kuriose buvo filmuojamos Trojos scenos, užkopti į senąją tvirtovę ir pasigrožėti vaizdu į Atlaso kalnus.
Odisėja filmas: scenos iš Maroko
Nors daugiausia dėmesio sulaukia Ait Benhadu, Maroke filmavimas buvo gerokai platesnis.
Christopherio Nolano komanda dirbo Marakeše, Esauiroje, Uarzazato regione ir Ait Benhadu.
- Būtent Esauiros paplūdimyje buvo filmuojama įspūdinga scena su Trojos arkliu, kurioje dalyvavo tūkstančiai statistų ir buvo naudojamas natūralaus dydžio medinis Trojos arklys.
Marakeše nebuvo filmuojamos konkrečios atpažįstamos scenos, kurias žiūrovas galėtų lengvai susieti su miestu. Jis daugiausia buvo naudojamas kaip gamybinė bazė ir atskiroms scenoms, o būtent Ait Benhadu tapo Trojos veidu, kurį matome ekrane.
Islandija – nežemiškas Hado pasaulis
Jei Graikija filme simbolizuoja civilizaciją, o Marokas – karo nuniokotą Troją, tai Islandija tampa vieta, kur realybė susilieja su mitu.
Būtent čia Christopheris Nolanas filmavo vienus mistiškiausių „Odisėjos“ epizodų – Odisėjo kelionę į Hado pasaulį, kur jis susitinka mirusiųjų sielas ir pranašą Teiresiją.
Kas įkvėpė patį Homerą, vaizduojant Hado pasaulį, nėra tiksliai aišku, tačiau Antikos laikais viena populiariausių teorijų mirusiųjų pasaulio vartus siejo su Averno ežeru (Lago d’Averno), esančiu netoli Neapolio, vulkaniniame Campi Flegrei regione.
O štai Nolanas pasirinko Islandiją.
Kodėl Nolanas pasirinko Islandiją?
Nolanas jau ne kartą yra rinkęsis Islandiją savo filmams („Tarp žvaigždžių“, „Betmenas : pradžia“), tačiau „Odisėjoje“ ši šalis tapo bene įspūdingiausia filmavimo aikštele.
Juodos lavos laukai, garuojantys geoterminiai šaltiniai, vulkaniniai krateriai ir galingi kriokliai sukuria kraštovaizdį, kuris atrodo tarsi iš kito pasaulio – beveik nereikalaujant kompiuterinių efektų.
Filmas Odisėja: kur Islandijoje buvo filmuojama?
Didžioji filmavimo dalis vyko Kraflos vulkaniniame regione šiaurės Islandijoje.
Komanda dirbo ir garsiojoje Hveriro (Hverir) geoterminėje teritorijoje, kur iš žemės veržiasi garai, burbuliuoja purvo katilai, o oras prisotintas sieros kvapo. Šios vietovės tapo natūralia Hado karalystės dekoracija.
Taip pat filme pasirodo ir Detifoso (Dettifoss) krioklys – vienas galingiausių Europoje.
Jo triukšminga, laukinė aplinka dar labiau sustiprina jausmą, kad Odisėjas pateko į pasaulį, kuriame nebegalioja įprasti gamtos dėsniai.
Kodėl verta aplankyti?
Jei planuojate kelionę po Islandiją, šios vietovės lengvai įtraukiamos į maršrutą po šalies šiaurę.
- Hveriras žavi spalvingais geoterminiais laukais
- Krafla leidžia iš arti pamatyti vulkaninę Islandijos prigimtį
- Detifosas palieka įspūdį net daug mačiusiems keliautojams
Įdomu tai, kad skirtingai nei daugelyje fantastinių filmų, Christopheris Nolanas ir čia pasirinko ne kompiuteriu sukurtą pasaulį, o realias vietas. Todėl Hado karalystė filme atrodo ne kaip fantazija, o kaip iš tiesų egzistuojantis, tik žmogui beveik nepasiekiamas kraštas.
Škotija – Kirkės sala ir
laukiniai Odisėjo kelionės krantai
Jei Islandija filme įkūnija mitinį mirusiųjų pasaulį, tai Škotija tampa laukinės, paslaptingos ir nenuspėjamos Odisėjo kelionės simboliu.
Būtent Morėjaus (Moray) pakrantėje, Škotijos šiaurės rytuose, Christopheris Nolanas filmavo scenas, vaizduojančias Kirkės salą ir kitas atokias vietas, kurias Odisėjas aplanko savo ilgoje kelionėje.
Kodėl pasirinkta Morėjaus pakrantė?
Stačios uolos, vėjo talžomos pakrantės, urvai ir senovinės pilys sukuria kraštovaizdį, kuris atrodo laukinis ir beveik nepaliestas žmogaus. Būtent tokios aplinkos režisierius ieškojo norėdamas perteikti pasaulį, kuriame mitai atrodo visiškai tikroviški.
Filmavimo darbai vyko keliose Morėjaus vietovėse, tarp jų – Burghede, prie Covesea švyturio ir kitose pakrantės vietose, kur dramatiškos uolos susitinka su Šiaurės jūra.
Kirkės sala
Homero „Odisėjoje“ Kirkė – galinga burtininkė, gyvenanti nuošalioje saloje Ajajoje (Aiaia). Ji Odisėjo vyrus paverčia kiaulėmis, o pats Odisėjas, padedamas dievo Hermio, atsispiria jos kerams. Galiausiai herojus saloje praleidžia ištisus metus, kol vėl leidžiasi į kelionę.
Filme ši mitinė sala atgyja būtent Škotijos pakrantėse.
Atšiauri gamta, nuolat besikeičiantis oras ir tamsios uolos sukuria paslaptingą atmosferą, kuri puikiai dera prie vieno mistiškiausių epo epizodų.
Daugiau nei viena sala
Škotija filme įkūnija ne tik Kirkės salą. Morėjaus pakrantės kraštovaizdžiai panaudoti ir kitoms Odisėjo kelionės vietoms, kurioms reikėjo laukinės, civilizacijos nepaliestos aplinkos.
Tai dar vienas pavyzdys, kaip Christopheris Nolanas vieną realią vietovę pavertė keliomis skirtingomis Homero pasaulio lokacijomis.
Ar verta aplankyti?
Morėjaus pakrantė dar nėra tokia populiari tarp turistų kaip Škotijos aukštikalnės, tačiau būtent dėl to ji išlaikė savo autentiškumą.
Čia galima:
- pasivaikščioti pakrantės takais
- aplankyti istorinius žvejų kaimelius
- apžiūrėti senovines tvirtoves
- stebėti Šiaurės jūros bangas, kurios filme tampa Odisėjo kelionės fonu
Įdomu tai, kad pasirinkdamas Škotiją Nolanas dar kartą liko ištikimas savo kūrybos principui – mitinį pasaulį kurti ne kompiuterine grafika, o tikrose, kvapą gniaužiančiose vietose. Todėl Kirkės sala ekrane atrodo ne kaip fantazija, o kaip vieta, kuri iš tiesų galėtų egzistuoti pasaulio pakraštyje.
Filmas Odisėja: kur dar vyko filmavimai?
Malta ir Odisėja
Apie Maltą žinoma mažiau – Universal oficialiai neatskleidė, kokias scenas ji įkūnijo, tačiau filmavimas čia vyko, daugiausia Gozo saloje.
Dramatiškos uolos ir įlankos buvo naudojamos kelioms Odisėjo kelionės jūrinėms scenoms.
Los Andželas – vienintelė studija
Nors Nolanas garsėja filmavimu tikrose vietose, vienintelės specialiai pastatytos dekoracijos buvo Los Andželo studijoje.
Čia filmuotos rūmų vidaus scenos ir sudėtingi vandens efektai, kurių nebuvo galima saugiai nufilmuoti jūroje. Visa kita – Graikija, Italija, Marokas, Islandija ir Škotija – buvo filmuojama natūraliose lokacijose.
Nežinau, kaip jūs, bet aš kiekvieną sykį apstulbstu, kiek daug šioje Žemėje dar nematytų, neištyrinėtų ir dar nelankytų fantastiškų vietų. Kas kartą vis geriau suprantu, kad nei kelionėms, nei mano tinklaraščiam temų ir lokacijų niekada nepritrūks – svarbu tik smalsumas ir noras. O visa kita jau teseka iš paskos.
Tiek pats Homero epas, tiek ir filmas „Odisėja” mane sužavėjo ir įkvėpė nerti giliau.
Galite skaityti tiek apie tikrąją Itakę ir Homero aprašytus miestus.
O ir, jei įdomu, patyrinėti Odisėją per psichoterapinius akinius – kiek daug analogijų ir minčių atradau!
Iki susikeliavimo!
Pirkdami bilietus ar paslaugas per kai kurias mano pateiktas partnerių nuorodas – remiate tinklaraštį, nes gaunu nedidelę komisinę premiją, o Jums tai nieko papildomai nekainuoja. Ačiū!
Pingback: Itakė Graikijoje: Odisėjo legenda ir istorinis maršrutas - Kelionduonė