Roma yra ne tik Italijos, bet ir itališkos gastronomijos sotinė. O itališka skonių paletė yra viena turtingiausių Europoje.
Tiesa, virtuvė Italijoje įvairi ir spalvinga. Tokios vientisos “itališkos virtuvės” neverta ir vaikytis – kiekvienas miestas turi savo gomurio tradicijas, įprastus patiekalus ir savitumus.
Tad pasižiūrėkime, kas būtent būdinga Romai, ką paragauti Romoje, o ne kur kitur, kokių klaidų nepadaryti ir ką verta žinoti. O ir kaip užsisakyti kavos Romoje ir neįkliūti į papildomų mokesčių pelėkautus…
Paskutinį kartą įrašas atnaujintas:
Ką paragauti Romoje, Italijoje:
Cibo romano – tikrasis Romos maistas yra mėsiškas, sotus ir riebokas.
Romos virtuvė dar buvo vadinama cucina povera – varguolių virtuve – dabar tai atrodo kaip patiekalai, turintys labai nedaug ingredientų, o mėsos patiekalai – ne steikai, bet mėsos subproduktai kaip kad kepenys, širdelės, plaučiai, uodegos, žarnokai…
Romos virtuvė dar buvo vadinama cucina povera – varguolių virtuve.

Cacio e Pepe
Tai klasikinis romėniškas makaronų patiekalas, kurio pavadinimas reiškia „sūris ir pipirai“.
Tai itin paprastas, bet subtilus patiekalas, gaminamas iš trijų pagrindinių ingredientų:
- itališkų spagečių (arba tonnarelli makaronų)
- brandinto avių pieno Pecorino Romano sūrio
- šviežiai grūstų juodųjų pipirų
Tikras Cacio e Pepe turi būti be grietinėlės, be česnako, be jokių papildymų.
Jei patiekalas tobulas – padažas švelniai kremiškas, bet be jokio perteklinio riebumo.
- Tikrai gera vieta paragauti Romoje – Felice A Testacio.
Carbonara
Italai turi tokį posakį: “Nun se vivo de solo amore. Ce vole anche ‘na carbonara”
(Ne vien tik meile gyvi esame. Reikia ir karbonaros).
Vienas svarbiausių patiekalų Romoje tai tikra, romietiška Carbonara.
Patiekalą sudaro:
- spaghetti ar rigatoni makaronai
- kiaušinių tryniai
- pecorino romano sūris
- guanciale (vytintas kiaulės žandas)
- grūsti juodieji pipirai

Italai baisisi, kai kitataučiai į carbonara makaronus pila grietinėlę ir naudoja rūkytą bekoną.
Yra ir kitas panašus, bet kiek sodresnis, intensyvesnis patiekalas su pomidorų tyre, guanciale ir pecorino sūriu – Amatriciana. Aš tokį patiekalą valgiau Osteria da Fortunata – labai skanu, kad ir mano skoniui per sūru, bet italai druskos negaili.
- Dar viena gera vieta Romoje paragauti – Pizzarium Bonci.

Artišokai (Carciofi)
Ypač sezono metu (vasaris–balandis) labai populiarus užkandis, garnyras ar visas patiekalas.
Dvi pagrindinės versijos:
- alla romana – minkšti, troškinti
- alla giudia – traškūs, kepti
Populiarus ir artišokų patiekalas – gruzdinti artišokai žydiškai – Carciofi alla Giudia. Jų paragauti galite buvusioje žydų geto Romoje teritorijoje – Nonna Betta.
Arba aš tiesiog rinkausi itališkas picas su artišokais – pavyzdžiui capricciosa – tikrai pagyvina skonį, kažkas subtilesnio ir įdomesnio, kad ir mažiau įprasta.

Ką paragauti Romoje: Supplì
Labai populiarus gatvės maistas, ką paragauti Romoje tikrai patogu ir verta.
Tai ryžių rutuliukai su pomidorų padažu ir mocarela viduje.
- Rekomenduoju paragauti Romos restoranėlyje Supplizio.
- Mes dar ir toje pačioje Osteria da Fortunata užsisakėm – skanu.

Bruschetta alla romana
Kepinta duona su alyvuogių aliejumi ir rupia druska – tradicinis Romos užkandis.
Kai kur jie jos atneša, kol laukiate savo užsisakyto maisto.
Pripažinsiu, kad jausti druską taip ryškiai man neįprasta. Skanu prie vyno, bet druskos skonis tikrai ryškus.
Kaip ir crostini alle alici – kepta duona su ančiuviais.

Ką paragauti Romoje? Fiori di zucca fritti
Kepti moliūgų žiedai su mocarela ir ančiuviais ar kokiu padažu. Tikrai įdomus skonis.

Pizza al taglio – Romos pica
Romos pica pizza al taglio yra kitokia nei ne taip jau toli esančio Neapolio.
Aišku, neapolietiškos picos restoranų Romoje tikrai rasite – pavyzdžiui Antica Pizzeria da Michele prie Trevi fontano, kur dirba neapoliečiai. Bet šiaip jau tradicinė Romos pica visai kitokia.
Romoje paragausite šios stačiakampės, pjaustomos žirklėmis vietinės picos, už kurią dažnai mokama pagal svorį. Jos padas plonas ir plutelė traški.

- Vienas populiariausių restoranų, kuris atsidaro kasdien 19:30 val. tai La Gatta Mangiona – katė, kuri mėgsta pavalgyti. Jau vien pavadinimas man taip patinka! Skaičiau, kad savininkas labai mėgsta kates. Taip pat, ir geras romietiškas picas, kurios gaminamos iš kokybiškų miltų, tešla ilgai kildinama, visi produktai švieži ir kokybiški.
- Sforno siūlo tikrai kūrybiškas picas su įdomesniais ingredientais. Toliau nuo centro, bet tikrai verta, ieškant, ką paragauti Romoje įdomesnio ir ne tokio kasdieniško.
- Da Baffetto – istorinė, jauki ir triukšminga Romos piceriją, kurioje lankosi tiek įžimybės, tiek vietiniai, tiek turistai. Visada nusidriekusi gyva eilė, rezervacijos nepriimamos. Palaukti tikrai teks. Bet picos puikios. Dirba per pietus ir vakarais. O ir centre, prie Navona aikštės.

Man Romos pica patiko, kai pavargęs kur užeini ir gali tiesiog pasiimti porą skirtingų skonių gabaliukų – skanu, sotu ir sąlyginai nebrangu. O ir ragavom tokią picą su rikota ir cukinija, su baklažanais ir pinijom, su įvairiais kumpiais ir tiesiog pomidorais ir mocarela.
Itališkos picos etiketas
- Tiesa, net negalvokite prie picos prašyti majonezinių padažų ar kečupo – galima skaninti nebent alyvuogių aliejumi.
- Prie picos negeriami stiprūs gėrimai ar brangus, sodrus raudonas vynas, o tinka alus, lengvi nestiprūs baltieji arba rausvi putojantys vynai.
- Italai picą labiau laiko vakaro maistu, bet Romos centre tikrai normalu turistaujant ją valgyti nuo ryto ligi vakaro.
Romos tradiciniai mėsos patiekalai
- Vienas tradicinių Romos mėsiškų patiekalų tai ėriuko plaučių, kepenų ir širdžių troškinys su artišokais Coratella coi carfiofi.
- Cada alla vaccinara – pomidorų padaže troškinta jaučio uodega.
- Trippa alla romana – pomidorų padaže troškintas katvės skrandis.
- Abbacchio allo scottadito – kepta ėriuko nugarinė.
- Saltimbocca alla romana – veršienos ir kumpio kepsneliai.
- Porchetta di Ariccia – Aričijos būdų kepta jauna kiaulaitė
- Pollo con i peperoni – vištiena su saldžiosiomis paprikomis

Aš Romoje valgiau vištienos krūtinėlę, kurią labiau mėgstu, bet tai nėra tas maistas, kurį italai moka ruošti – sausa ir gailėta prieskonių. Vištienos mėgėjai, kurie kitos mėsos nelabai mėgsta, šiek tiek Romoje liūdės.
Keli žuvies patiekalai, būdingi Romos virtuvei:
- Boccala’ alla romana – sūdyta ir mirkyta menkė su alyvuogėmis ir razinomis.
- Seppie con piselli – sepijų ir žirnelių troškinys.
- Impepata di cozze – šviežios midijos, pakepintos karštame alyvuogių aliejuje su česnakais, petražolėmis, juodaisiais pipirais.
- Alici fritte – kepti ančiuviai.
- Filetti di baccala fritti – skrudinti menkių filė gabaliukai tešloje.

La Pesceria Barberini / La Pesceria Re di Roma – tai osteria ir žuvies parduotuvė. Galima tiek paragauti šviežiai paruoštos žuvies, tiek jos nusipirkti. Kainos didesnės, bet kokybė puiki.
Romos desertai
Į desertą, kaip ir į kavą, italai žiūri rimtai.
- Castagnole alla romana – romietiškos spurgos (karnavalo desertas)
- Frappe – ne, ne šalta kava su grūstu ledu, bet tai aliejuje virti trapios tešlos sausainiukai.
- Maritozzi – minkšta bandelė, pertepta plakta grietinėle.
- Crostata ricotta e visciole – trupininis pyragas su vyšniomis.

Itališka kava: kaip užsisakyti kavos Romoje?
Šiaip jau Italijoje yra trys istorinės kavos sostinės – Turinas, Triestas ir Neapolis. Bet ir Roma su savo kavos kokybe per daug neatsilieka. Visame mieste rasite tūkstančius kavos barų, o kiekviename rajone bent po 3-4.
Kavamanai tikrai Italijoje jaučiasi savo rogėse. Kavos barai ant kiekvieno miesto kampo, o ir kainos daug priimtinesnės nei pas mus, o gauni tikrą, kokybišką gardžią kavą.
Kava geriama stovint prie baro – už atsisėdimą, papildomas mokestis. Kai kuriose kavinėse, kaip kad Antico Caffe Greco tas skirtumas šokiruoja, nes prie baro kapučino puodelis apie 2, o prie staliuko jau 7 eurai!

Kokios kavos užsisakyti Romoje?
Svarbiausia taisyklė: jei sakysite „un caffè“ – gausite espresso.
- Caffè (Espresso) tai mažo tūrio, stipri, koncentruota kava. Italijos standartas.
- Caffe corretto – pataisyta kava, į kurią už tikrai simbolinį mokestį bus įpilta šiek tiek aromatingo alkoholio (grapos, brendžio ar sambukos).
- Espresso Italijoje yra nedidelis, apie 20 gramų. Kavos pupelės – vidutinio skrudinimo.
- La monachella (vienuoliukė) – tik Romai būdingas espresso puodelis su plaktos grietinėlės kepurėle.
- Latte – ne kava, bet pienas. Užsisakę latte – gausite stiklinę pieno. Norėdami silpnos kavos su pienu – užsisakykite latte macchiato, geriama labiau pusryčių metu.
- Cappuccino tai espresso su karštu pieno ir pieno puta. Geriama tik ryte, dažniausiai su cornetto (itališku kruasanu).
- Caffè Macchiato tai espresso su šlakeliu pieno.
- Caffè Americano – espresso su karštu vandeniu – arčiausia juodos kavos, kokią dažnai geriame Lietuvoje.
- Caffè Lungo – šiek tiek silpnesnis espresso su daugiau vandens, bet stipresnis nei americano.

Kaip užsisakyti kavą itališkai – 5 sakiniai, kuriuos verta mokėti:
| Un caffè, per favore | Prašote vieną kavos | Gausite espresso |
| Un cappuccino, per favore | Užsisakote cappuccino | Naudokite tik ryte – arba nebijokite aiškiai pasirodyti turistu |
| Un caffè macchiato | Užsisakote espresso su lašeliu pieno | Puikus pasirinkimas, jei norite švelnesnio skonio |
| Al banco, per favore | Reiškia, kad gersite prie baro | Prie baro – jokių papildomų mokesčių |
| Il conto, per favore. | Sakote, kai norite susimokėti | Prašote čekio – kai kur pirmiausia mokama kasoje, tada rodomas čekis baristai |
Papildomai:
- Con zucchero – su cukrumi
- Senza zucchero – be cukraus
- Un bicchiere d’acqua – stiklinę vandens

Kavos vietos Romoje:
- Caffe Sant’ Eustachio – espresso kava Panteono pašonėje. Tai viena svarbiausių Romos kavos institucijų, tad eilė čia visada nusidriekusi. Puiki ir itin kremiška espresso. Pupeles savininkai skrudina patys.
- Tazza d’Oro – irgi prie Panteono, irgi legendinė kavos vieta. Įkūrėjas pats sukūrė autorinį kavos mišinį iš 9 arabica pupelių variantų ir praminė jį Regina dei Caffe – kavos karaliene. Čia ne tik kava, tiek ir energetinis gėrimas la monachella labai ppuliarus, nors tai tik kava su šviežiai plakta grietinėle.
- Antico Caffe Greco – istorinė kavinė-muziejus prie ispanų laiptų. Šioje kavinukėje kavą gėrė daugelis garsiausių rašytojų, menininkų, kompozitorių, kurie tik lankėsi nors dienai Romoje per savo gyvenimą. Tai kartu ir didžiausia privati meno galerija, turinti 300 meno kūrinių, kuriuos galima nemokamai pamatyti. Tik patarčiau nesisėsti prie staliuko, nes kainos tikrai tampa astronominėmis – tad likite stačiomis prie baro. Na, arba būkite perspėti.

Romos ledainės: gelateria
Romos ledainės yra kaip atskira kultūra, o ledai čia tikrai dieviško skonio ir didelėmis porcijomis.
Aišku, visos ledainės skirtingos ir kai kurios labiau skirtos turistams – pavyzdžiui žygiuojant link Vatikano viename kioskelyje nusipirkome ledų su draugu – mano citrininiai buvo tikrai gaivūs ir skanūs, bet suplojome po 8 € už porciją neapsižiūrėję, tad vietų tikrai visokiausių…


Geriausios ledainės Romoje:
- Gelateria del Teatro yra labai populiari Romos ledainė, bet verta savo vardo. Čia ledai gaminami vietoje ir labai švieži, o siūlomi skoniai pagal sezoną.
- Giolitti turi itin platų pasirinkimą. Istorinė, nuo 1900-ųjų veikianti ledainė Romoje, bet ir kiek orientuota į estetiką ir turistus, bet ledai tikrai kokybiški.
- FataMorgana siūlo daug netradicinių skonių – levandų, imbiero, net alyvuogių aliejaus – tad norintiems kažko įdomesnio ar gurmanams tai bus malonus atradimas. Beje, turi variantų be laktozės.

- Come il Latte siūlo ypatingai kremiškus ledus karštu šokoladu aplietame vaflyje… Ypač garsūs savo šokolado ir pistacijų skonio gelato.
- Gelateria La Romana rasite kokybiškus, tradicinius ledus. Jei nenorite eksperimentuoti su skoniais, čia tiesiog rasite gerų itališkų gelato.
Kur skaniai pavalgyti Romoje su ribotu biudžetu?
- Trattoria Da Enzo al 29 (€€) – Trastevere rajone – populiari, nedidelė, bet autentiška vieta. Čia verta paragauti carbonara arba cacio e pepe.
- Pizzarium Bonci (€) netoli Vatikano – geriausia pizza al taglio mieste.
- Osteria da Fortunata (€€)- rasite bent keturias vietas Romoje – rankų darbo makaronai gaminami vietoje. Labai populiari ir to populiarumo verta vieta. Laukti eilėje teko, bet tikrai gardžiai pietavome.
- Mordi & Vai (€) – Testaccio turguje – rasite legendinius romėniškus sumuštinius.
- Trattoria Pennestri (€) – Testaccio – mažiau turistinė, vietinių vertinama vieta.

- Franco ar Vicoletto (€)- San Lorenzo rajone esanti chaotiška žuvies ir jūrų gėrybių oazė Romoje. Neskirta turistams, kiek užsislėpusi, bet kokybė puiki, o kainos nedidelės.
- Obica (€€)- tai vieno patiekalo restoranų tinklas, kurio šerdis yra mozzarella di bufala – šviežia mocarela iš buivolių pieno, iš Kampanijos regiono. Tokia mocarela nelaikoma šaldytuve, bet plaukioja savo sūrime, o šviežia turi neįtikėtiną kremiškumą ir sodrumą. Valgoma ir viena, ir su kumpiu ar melionu, o gal tiesiog su pomidoru ar šalia makaronų… Verta padegustuoti, nusipirkti gabaliuką ir suvalgyti nuomojame bute.
- Mercato Centrale Termini (€€) – tai kavinių, osterijų koncentratas centrinėje traukinių stotyje Romoje. Kainos nėra pačios žemiausios, bet čia galima rasti tikrai neblogo maisto. O ir tokia vieta, kur dirba neužsidarydama siestai ir veikia, kai neveikia daugelis italų restoranėlių.
Realiai Romoje galima skaniai papietauti už 12–18 € (ypač dienos meniu), pavakarieniauti už 18–25 € asmeniui ir gauti gardžios pizza al taglio už 4–6 €. Toks biudžetas, neinant į prabangias vietas, skamba tikrai realistiškai.

Aperityvas ir vynas Romoje
Aperityvo ritualas gimė šiaurės Italijoje – Turine, o ir yra tiesiog garbinamas Milane. Bet ir Romoje jis tampa vis populiaresnis.
Aperityvo valanda dažniausiai prasideda 19 val. ir tęsiasi ligi 21 val.
Tuo metu užsisakę gėrimą, gaunate prie jo nemokamų užkandukų.
Po jų arba einama sočiau pietauti arba tiek prisiragaujama, kad atstoja vakarienę.
- Panella – tai aperityvo baras ir duonos krautuvė, dar vadinama duonos juvelyrine (gioelleria del pane), nes duonų įvairovė milžiniška. Taurė gėrimo nėra pati pigiausia, bet prie jos gaunami užkandžiai tikrai tai padaro neblogu variantu.
- Buccone tai senoviška enoteka-vyninė Romos centre. Čia galima ir brenžio, grapos ir pačių įvairiausių gėrimų tiek prisiragauti, tiek ir nusipirkti.
- Freni e Grizioni – labai populiari aperityvo vieta Trasteverės rajone. Retro stiliaus interjeras ir užkandžių tiek, kiek telpa – savitarnos principas. Žmonių labai daug, ypač savaitgalį, bet visai verta pasistumdyti. O pavadinimas išvertus reiškia “stabdžiai ir sankabos”.
- Trimani – vyno karalija netoli centrinės stoties, kur ir pačių brangiausių pasaulio vynų rasite, ir retų grapų, konjakų. Gera vieta degustacijoms. Kasdien į taures pilstomi apie 30 vynų, iš kurių galėsite rinktis, o personalas maloniai paedukuos apie vynų skirtumus ir padės suprasti, kas ir kaip.
Vynui Italijoje netaikomas akcizo mokestis. O štai alus čia brangokas, nes jam taikomas gan didelis akcizo mokestis.

Į kokius restoranus Romoje nekelti kojos?
Jei norite paragauti tikrai kokybiškos, autentiškos itališkos virtuvės patiekalų, venkite restoranų, kuriuose:
- nuotraukos meniu suponuoja prastą restorano lygį ir pritaikomumą turistams, kurie čia daugiau negrįš.
- „Menu turistico 10€“ ant lentos prie durų reiškia, kad siekiama pritraukti turistų, bet maistas nebus geras
- Agresyvus kvietimas įeiti – geri Romos restoranėliai slepiasi nuo minių, o ne bando pritraukti daugiau turistų
- Carbonara su grietinėle ir prastos kokybės patiekalai – deja, ir pačioje Romoje yra tokių vietų, kurios skirtos grynai turistams.
Geras ženklas, jei meniu trumpas, aptarnauja italai, o siūlomi patiekalai pagal sezono gėrybes.
Gal ir mažiau patogu, bet itališkas meniu reiškia, kad vieta tinka vietiniams, ne tik turistams.

Dažniausios klaidos restoranuose Romoje:
- Valgyti šalia žymiausių Romos objektų (Trevi fontano, panteono, Navona aikštės) tikrai neverta, nebent norite stipriai permokėti už itin turistinę lokaciją. Bet ir tokios vietos dažniau orientuotos į turistus, kurie ateis, pavalgys ir negrįš, tad į kokybę neinvestuojama. Geriau paeiti pora gatvių toliau.

- Valgyti carbonara, gamintą su grietinėle – tikra nuodėmė Romoje. Tikroje romėniškoje carbonaroje nerasite nei grietinėlės, nei česnako ar svogūno. Tad, jei matote, kad parašyta cream – vadinasi nebus autentiškas patiekalas.
- Jei norite paragauti būtent Romos patiekalų, jų ir ieškokite. Nes kiekvienas Italijos miestas turi tam tikrą savo gurmanišką koloritą. Pavyzdžiui, nesirinkitelazanijos (jos važiuokite į Boloniją). risotto (į Milaną), trofie al Pesto ( į Genują).
- Užsisakyti cappuccino po vakarienės ar pietų – gan nuodėminga Italijoje. Italams tai pusryčių gėrimas, geriamas iki kokios 11 valandos ryto. Vėliau rinkitės espresso, jei norite įsilieti į itališką kultūrą.

- Verta atkreipti dėmesį į coperto mokestį, jei valgoma prisėdus prie staliuko. Normalu, jei jis 1,5–3 € žmogui, mes beveik visur mokėjome po 2 € už asmenį.
- Vanduo beveik visur restoranuose Romoje – mokamas. Jei jo papilsto neatsiklausę – vis tiek greičiausiai tai taps eilute jūsų vakarienės sąskaitoje.
- Keliautojai neretai pervertina savo skrandžio galimybes – užsisakydami pilną meniu, keturis patiekalus, gali būti, kad jau po pirmo jausitės sotūs.

- Turistai daro klaidą ieškodami, ką paragauti Romoje tik Centro Storico, kuris labiau orientuotas į turistų minias – tikras romietiškas maistas dažnai randamas tokiuose Romos rajonuose kaip Trastevere, Testaccio, Prati, San Lorenzo.
- Mes įpratę valgyti greitai – bet taip prarandama didelė patirties dalis. Italijoje valgymas tai ritualas, kuriam reikia ir laiko, ir bendrystės su kitais, pašnekėsių ir lėto tempo skanaujant ir mėgaujantis.
- Nebijokite padavėjo paklausti, ką rekomenduotų – Cosa consiglia? – dažnai pasiūlys tai, kas šviežia ir tikrai gardu.
- Italijoje, taip ir Romoje ir piečiau, daugelis kavinių užsidaro maždaug nuo 14-15 val. ir duris atveria vėl kokią 19-20 valandą. Tad nenustebkite, jog tokiu metu vėlyvų pietų nelabai kur gausite.
Kaip suprasti meniu Romoje?
Tradicinė itališka struktūra atrodo taip:
- Antipasto – užkandis prieš pagrindinius patiekalus
- Primo – pirmasis patiekalas (dažniausiai makaronai ar risotto)
- Secondo – pagrindinis patiekalas (mėsa ar žuvis)
- Contorno – garnyras (užsakomas atskirai)
- Dolce – desertas

Bet tai tradicinė italų pilna vakarienė, o ne taisyklė turistams. Pietums ir patys italai renkasi tik primo ar suvalgo picą. Vakarienei dažniau antipasto + primo arba primo + dolce derinį.
- Tikrai galima užsisakyti tik vieną patiekalą – niekas kreivai nežiūrės.
- Tik, užsisakydami mėsos ar žuvies patiekalą, nepamirškite užsisakyti ir contorno (garnyro), nes jis nebūna automatiškai įtrauktas į patiekalą kaip pas mus.
- Primo porcijos dažnai pakankamai sočios
Contorno – garnyrai Romoje:
- Piselli con il guanciale – pastos virimo skystyje troškinti žirneliai su kiaulės pažande.
- Erbe con pecorino romano – karčios lauko žolės, cikorija, bieta, nuplikytos ir pakepintos alyvuogių aliejuje su tarkuotu avių pieno sūriu.
Stalo mokestis ir arbatpinigiai Romoje
Romoje dažnai taikomas coperto mokestis, jei valgoma prie staliuko (o ne tik stačiomis išgeriamas esspreso puodelis). Tai mokestis už naudojamą stalą, atneštą duoną, aptarnavimą.
Dažniausiai tai 1,5–3 € žmogui. Tai normalu ir nereiškia, kad turėtumėte būtinai užsisakyti daugiau patiekalų. Bet tai nėra arbatpinigiai – tai oficiali dalis sąskaitos.
Kartais (dažniau turistinėse vietose) gali būti įrašyta Servizio incluso – aptarnavimas įtrauktas. Tokiu atveju papildomų arbatpinigių tikrai nereikia.
Bet daugumoje vietų, kur valgėme, arbatpinigiai nebuvo įskaičiuoti, o coperto beveik visur 2 € asmeniui.
Arbatpinigių sistema Romoje panaši kaip pas mus – tai visiškai pasirinktina ir labiau yra gero tono ženklas. Nėra kaip JAV, kur praktiškai privaloma palikti 15-20 proc. nuo sumos. Italijoje 5-10 proc. laikoma labai normaliais arbatpinigiais. Mes stengėmės restoranėliuose palikti įprastus 10 procentų nuo sumos.
Italijoje aptarnavimas laikomas įtrauktu į kainą. Arbatpinigiai – labiau mandagumo gestas, ne pareiga.

Kavos baruose, kur esspreso geriamas stovint, arbatpinigiai labai retai paliekami. Prisėdus prie staliuko kavos puodeliui galima palikti turimą nedidelę monetą ar eurą.
Osteria–Trattoria–Ristorante: kuo skiriasi?
Keliaudami Italijoje pamatysite skirtingus valgymo įstaigų pavadinimus – vienos jau bus vadinamos ristorante, daugelis trattoria, o kai kurios osteria – gal tie skirtumai nėra iškalti akmenyje ir tokie jau griežti Romoje, bet bendrus principus verta žinoti:
| Osteria | Trattoria | Ristorante |
| Istoriškai – paprastesnė vieta vynui ir keliems patiekalams | Tradicinė, šeimos valdoma vieta. Tai klasikinė romėniška maitinimo įstaiga | Formalesnė vieta, prabangesnė. |
| tai mažesnė vieta su trumpesniu meniu (dažnai nėra nuolatinio), sezoniniais vietiniais patiekalais | Namų stiliaus virtuvė, didesnės porcijos, be kulinarinių eksperimentų | Platesnis meniu su gurmaniškesniais patiekalais, didesnis vyno meniu |
| jauki, neįpareigojanti, neformali aplinka | jauki aplinka, daug vietinių, šurmulio, popierinės staltiesės | ramesnė, elegantiškesnė aplinka, baltos staltiesės, išeiginė apranga |
| dažnai gamina savininkas ar jo šeimos narys – kaip šeimos namai | dažnai gamina savininkas ar jo šeimos narys – kaip šeimos namai | papratai gamina restorano profesionalus šefas |
| €- €€ | €- €€ | €€–€€€ |
Svarbu: Romoje pavadinimas ne visada atitinka kokybę. Kai kurie ristorante yra turistiniai, o kai kurios osteria – kulinarinės perliukai.

Kur skaniai valgėte Romoje? Pasidalykite savo rekomendacijomis.
Aš prisipažinsiu, kad ne viskas Romoje man pasirodė taip jau gardu ir verta kainos, kad alpčiau iš gurmaniško pasitenkinimo, bet tikrai skanių šviežių makaronų, sūrių ir gelato čia tikrai teko prisiragauti su kaupu.
Iki susikeliavimo!
Pirkdami bilietus ar paslaugas per kai kurias mano pateiktas partnerių nuorodas – remiate tinklaraštį, nes gaunu nedidelę komisinę premiją, o Jums tai nieko papildomai nekainuoja. Ačiū!

Pingback: Skonių Neapolis: ką ir kur būtina paragauti Neapolyje? - Kelionduonė