ROTENBURGAS prie Tauberio ir ULMAS Vokietijoje (IV kelionės dalis)

Kelionė po Vokietiją tęsiasi, aplankome ROTENBURGĄ PRIE TAUBERIO (Rothenburg ob der Tauber) ir ULMĄ.

Savarankiška poros savaičių kelionė automobiliu Po Vokietiją, Prancūziją ir apylinkes prasidėjo nuo plaukimo keltu iš Klaipėdos į Kylį, Vokietiją.

Tuomet važiavome į Nienburgą ir lankėm Brėmeną.
Ir Erfurtą ir Veimarą.
Tuomet Koburgą, Bambergą ir Niurnbergą.

*ketvirta kelionės dalis*

Nubudę skubam į kelią toliau. Vokiečių degalinėse kava su pienu kainuoja keturis eurus, bet reik likt žvitriems. Važiuojam į viduramžišką miestą – romantišką ir stebuklingą – Rothenburg ob der Tauber – Rotenburgą prie Tauberio.

Rotenburgas prie Tauberio

Nesumaišykite – Vokietija turi du Rotenburgo miestus. Vienas tai Rotenburgas, o kitas Rotenburgas prie Tauberio. Tauberis tai upė.

Rothenburg ob der Tauber miestas Vokietijoje pasirodo esantis pasakiškas.
Tokios gatvelės, bokštai, statyti 1200 m. ir kelio ženklai, žymintys, kur negalima važiuot su karietom. Aplankom ir Jokūbo bažnyčią, kurioje daug informacijos ir simbolių apie Jokūbo kelią.
Viena iš svajonių kada nors juo žengti.

Atrandam aikštę, kur didinga ir gražu. Rotenburgas prie Tauberio gražus, jaukus ir nedidukas.
Saulės laikrodžiai, krautuvės, saldumynai… nusiperku išsiūvinėtą medžiaginį maišelį pilną džiovintų levandų. O Vokietijoje levandų daug.

Rothenbergas prie Tauberio – Vokietijos miestas, kur nesibaigia kalėdos.
Lankomės vasarą, o čia tiek daug spragtukų su šautuvėliais.

Daug ramių senyvų turistų, kurie tau nusišypso. Nuo viduramžių praktiškai nepalytėtas miestas, net Antro pasaulinio karo šmėkla jį aplenkė. Gražu ir atrodo lyg tapyta. Norisi paliest – ar tikra.

Išvažiuodami iš Rothendurg’o suvalgom po šviežią pridruskintą pretzel, vokišką pasididžiavimą. 🥨🥨🥨

Ulmas Vokietijoje

Vykstam į Vokietijos miestą Ulmą, kur apsistosim.

Šiandien turėjo būti pati ramiausia mūsų kelionės diena. Įveikta ne viena valanda kelio, bet puškuojam ramiai po miestų grožybes, nors jau pradeda svilinti 28 C karštis.

Ir pasiekus Ulmo priemiestyje hostelį prasideda ypatingi nuotykiai.

Ant hostelio kabo lapas, kad šiandien nedirba nei pirmo aukšto picerija, nei niekas daugiau.
Skambinam, baladojam – jokio atsako. Ilgai vaikštom aplink, bandom kažką daryti – žinių jokių. Galiausiai, kai jau sėdam atgal į automobilį, atidaro duris įmitęs italas ir mes užeinam, ten ieško suprakaitavusiais pirštais mūsų rezervacijos. Nei atsiprašymo, nei nieko. Tik pasakymas, kad turi problemų, o atėjus kaimynė klausia jo, kokį vyną gersi ir jis jai besijuokdamas sako “rosé” ir ji pripila sklidinas taures.

Šiaip PENSION SONNE nebloga vieta apsistoti, viskas gerai, bet pataikėm kažkokiu keistu metu, kai šeimininkas turėjo didesnių rūpesčių.

Ulme suradom nuostabią kavinę Zum Schatten – plastikinėm kėdėm, paprastą, bet šniceliai per visą lėkštę ir viskas taip skanu ir daug, kad čia tampa dienos šviesuliu. Radau ją per Trip Advisor, ieškodama lietuviams įkandamų kainų, bet neblogo maisto, ir specialiai ieškojom, kol radom.

Norint sočiai ir gausiai pavalgyti vokiškų šnicelių už gerą kainą – rekomenduoju.

Pats Ulmas dar vienas viduramžiais įsteigtas miestas Bavarijoje.
Dar garsus ir tuo, kad būtent čia gimė Albertas Ensteinas.

Gražus, bet chaotiškas ir pilnas visko, ko nori. Net per daug to penktadieninio šurmulio, o dar vyksta mugė, kur maisto kiostkeliai, sporto varžybos ir serbiška muzika… gražu užtat buvo žiūrėt, kaip žilos moterys irkluoja baidarę Dunojuje.

Ulme pasivaikščiojom palei upę, pavalgėm, apžiūrėjom Ulmo katedrą ir visą Ulmo centrą, kiek pavyko. Gražus miestas, bet pabuvom neilgai. Turi ir meno, istorijos muziejų.

Ulmą per gerą valandą traukiniu pasieksite iš Miuncheno.

Toliau keliaujame po Vokietijos miestus ir miestelius.

PS:. Pirkdami bilietus ar įsigydami turus per pateiktas nuorodas, padedate šiam puslapiui, nes Jums tai nieko nekainuoja, o aš gaunu mažą komisinį mokestį. AČIŪ.