Venecija ir Venecijos salos: Murano, Burano ir Torcello

Venecijos salos – Murano, Burano, Torcello – tikrai vertos dėmesio!
Venecija Italijoje autentiška ir įstabi, primenanti muziejų po atviru dangumi ir amžinai vykstantį kaukių balių. Bet siūlau ne tik pagrindinius Venecijos lankytinus objektus apžiūrėti, bet ir skirti bent pusdienį Venecijos saloms, kurios tokios autentiškos, skirtingos ir įdomios.

O gal užsimanysite ir plačiau po visą Italijos Veneto regioną pakeliauti?

Paskutinį kartą įrašas atnaujintas: Lap 20, 2025 @ 10:03

Venecija ir Venecijos salos

Venecija – tai ne tik Didysis kanalas ir garsioji Šv. Morkaus aikštė. Miestas, iškilęs iš vandens, iš tikrųjų sudarytas iš daugiau kaip 100 mažų salų, susietų tiltų ir kanalų tinklu.

Kiekviena Venecijos salų turi savitą istoriją, tradicijas ir gyvenimo ritmą, todėl pažintis su Venecija neatsiejama nuo kelionės į lagūnos salas.

Šios salos nuo seno buvo svarbios tiek strategiškai, tiek kultūriškai: kai kurios – žvejų ir amatininkų gyvenvietės, kitos – religijos ir piligrimystės centrai. Dalis jų išgarsėjo visame pasaulyje dėl unikalių amatų – pavyzdžiui, Murano stiklo ar Burano nėrinių – kitos žavi ramybe ir autentiška venecijietiška atmosfera.

Populiariausios Venecijos salos keliautojų tarpe – Murano, Burano ir Torcello – bet Venecijos lagūnoje yra ir daugiau menkiau žinomų, tačiau ne mažiau įdomių salų, tokių kaip Giudecca, Sant’Erasmo ar Lido. Kiekviena jų leidžia patirti unikalią Venecijos miesto istorijos, gamtos ir kultūros pusę.

Plaukimas į Venecijos salas

Įraše apie Venecijos transportą, minėjau, kad Venecijoje (pačioje saloje) nėra automobilių, dviračių ar elektrinių paspirtukų eismo. Veda tik kojos, o šiaip jau populiarus vandens transportas, kuris ir yra pagrindinė susisiekimo priemonė Venecijoje.

Į Venecijos salas turėsite plaukti. Jei norėsite tai daryti savarankiškai – jums pasitarnaus Venecijos vandens autobusai – Vaporetto.

Bilietai: vienkartinis – 9,50 € (galioja 75 min.), bet patogu pirkti kelionių kortelę (1-7 paroms), į kurią įskaičiuotas neribotas viešasis transportas (vandens ir sausumos).

Kitas būdas – plaukti į Venecijos salas su ekskursija ar pirkti paketą, kur būtų įskaičiuotas plaukimas.
Aš pati pirkau ŠITĄ TURĄ. Truko iš viso 5 valandas.

Patiko, gavome laisvo laiko kiekvienoje saloje, plukdymą ir dar ekskursiją Murano stiklo dirbtuvėse, stebėjome, kaip pučiamas stiklas. Tad kainos ir kokybės santykis pasirodė puikus, o laiko itin daug neturėjome, tad buvo labai geras variantas pamatyti visas tris Venecijos salas.

Šiame ture mūsų laukė trys Venecijos salos – Murano, Burano ir Torcello. Ir kokios jos tarpusavyje skirtingos! Tad apie kiekvieną jų ir papasakosiu plačiau.

Venecijos sala, garsi stiklo gaminiais: MURANO

Vos keli kilometrai nuo Venecijos centro esanti Murano sala garsėja visame pasaulyje dėl čia gimusių stiklo gamybos tradicijų.

XIII a. venecijiečių valdžia nusprendė visus stiklius perkelti į Murano salą – taip siekta apsaugoti miestą nuo gaisrų, kuriuos kėlė stiklo krosnys, ir kartu išsaugoti paslaptį, kaip gaminamas ypatingai skaidrus ir spalvingas Venecijos stiklas.

Nuo to laiko Murano tapo tikra amatininkų sala. Čia gimė daugybė stiklo pūtimo technikų, kurios iki šiol stebina kruopštumu ir išradingumu: spalvoto stiklo mozaikos (millefiori), ažūriniai raštai, skaidrūs indai, miniatiūrinės figūrėlės ar šiuolaikinio dizaino stiklinės skulptūros.

Stiklo gamybos dirbtuvės Murano saloje

Jei plauksite savarankiškai į Murano – labai rekomenduoju nueiti į Stiklių dirbtuves ir savo akimis pamatyti, kaip pučiamas stiklas. Tiesiog hipnotizuojantis magiškas reginys.

Lankytinos vietos Murano saloje Venecijoje:

Murano stiklo muziejus

Murano stiklo muziejus (Museo del Vetro) – įsikūręs buvusiuose Palazzo Giustinian rūmuose, supažindina su stiklo istorija nuo seniausių laikų iki šiuolaikinio meno.

Tikrai labai įdomu ir gražu pamatyti visą kolekciją ir tokius skirtingus ir unikalius stiklo gaminius.

Šv. Marijos ir Šv. Donato bažnyčia

Šv. Marijos ir Šv. Donato bažnyčia (Duomo di Murano Santi Maria e Donato) – tai viena seniausių lagūnos bažnyčių, jos ištakos siekia IX a., o dabartinis pavidalas susiformavo XII a.
Ji laikoma ryškiu Venecijos bizantiškojo stiliaus pavyzdžiu.

Viduje verta atkreipti dėmesį į:

• Įspūdingas grindų mozaikas (XII a.) su geometriniais ir gyvūniniais ornamentais, primenančiais rytietišką kilimą.
• Relikvijas – čia saugomi Šv. Donato palaikai ir legendiniai „drakono kaulai“.
• Aštuonkampę apsidę su mūrinėmis arkadomis, būdingą ankstyvajai Venecijos architektūrai.

Bažnyčia iki šiol veikia, tad lankytojai gali ne tik pasigrožėti architektūra ir meno kūriniais, bet ir pajusti ryšį su vietos dvasine bendruomene.

Kas tie Šv. Donato drakono kaulai? Nenustebsiu, jei jums iškils toks klausimas.
Tai masyvūs gyvūnų kaulai, pakabinti virš Šv. Marijos ir Šv. Donato bažnyčios altoriaus.

Pagal legendą, VI a. Šv. Donatas buvo vyskupas iš Evoro miesto (dabar Kroatijoje), kuris nužudė siautėjusį drakoną. Kaulai esą yra to drakono liekanos, saugomos šioje Murano salos bažnyčioje kaip šventa relikvija.

Žinoma, mokslininkai mano, kad tai greičiausiai yra didelių gyvūnų – pavyzdžiui, banginių ar mamutų – kaulai, kurie kadaise buvo laikyti mitinių būtybių liekanomis.

Įėjimas kainuoja 3,50 € 

Šv. Petro Kankinio bažnyčia Murano saloje

Šv. Petro Kankinio bažnyčia (Chiesa di San Pietro Martire) buvo pastatyta XV a. pradžioje. Ji garsėja savo masyviu interjeru bei vertingais Venecijos tapybos darbais, tarp jų – Giovanni Bellini ir Tintoretto paveikslais.

Nors ji buvo uždaryta XVIII a. pradžioje, vėliau atidaryta iš naujo ir šiandien yra viena svarbiausių Murano sakralinių vietų.

Viduje galima išvysti:

• Giovanni Bellini šedevrus – įspūdingus altorinius paveikslus, laikomus vienus ryškiausių Venecijos Renesanso kūrinių.
• Tintoretto darbus, atspindinčius jo dinamišką ir ekspresyvią tapybos manierą.
• Kitų Venecijos meistrų kūrinius, kurie atskleidžia miesto meno tradicijų turtingumą.

Ši bažnyčia Murano saloje yra puiki vieta ne tik pasigrožėti sakraliniu menu, bet ir pasijusti tarsi ramesnėje, mažiau turistų lankomoje Venecijos pusėje.

Įėjimas į Šv. Petro Kankino bažnyčią kainuoja 3 €.

Venecijos salos Murano aikštė: Campo Santo Stefano

Šv. Stepono aikštė (Campo Santo Stefano) yra centrinė Murano aikštė, kuri jau šimtmečius išlieka svarbia vieta salos gyvenime. Tai tarsi Murano „gyvenimo centras“: čia susitinka vietos gyventojai, vyksta renginiai, o turistai gali pasimėgauti ramesne lagūnos atmosfera.

Aikštėje verta atkreipti dėmesį į Comet Glass Star – įspūdingą šiuolaikinę stiklo skulptūrą, simbolizuojančią Murano amatininkų kūrybiškumą.

Venecijos salos Murano gotikiniai rūmai: Palazzo da Mula

Palazzo da Mula – vienas iš nedaugelio išlikusių Venecijos gotikos stiliaus rūmų Murano saloje.

Pastatyti XV a., jie ilgą laiką priklausė Da Mula šeimai – garsiai Venecijos didikų giminei, kuri turėjo įtaką Venecijos miesto politiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Rūmai išsiskiria savo rausvo akmens fasadu, puoštų gotikinėmis arkomis ir dekoratyviniais balkonėliais, primenančiais didingus rūmus Venecijoje.

Taipogi savo vietine reikšme – jie buvo ne tik rezidencija, bet ir simbolis, kad Murano sala buvo artimai susijusi su Venecijos diduomene.

Šiandien rūmai tapę savotišku Venecijos salos Murano simboliu: jie stovi ant pagrindinio kanalo kranto ir yra lengvai atpažįstami plaukiant vaporetto.

Nors vidus nėra plačiai atviras lankytojams kaip muziejus, pats pastatas yra vertingas architektūrinis objektas, atspindintis Venecijos gotikos grožį.

Murano, Venecijos salos, švyturys

Murano švyturys (Faro di Murano) tai baltas, cilindro formos švyturys, stovintis rytinėje Murano Venecijos salos pakrantėje, prie pagrindinės vaporetto stotelės. Tai vienas iš ryškiausių salos orientyrų, matomas iš tolo plaukiant Venecijos lagūna.

Švyturys pastatytas XIX a. pabaigoje iš Istrijos akmens, kuris ypač atsparus drėgmei ir druskai. Jo užduotis – padėti laivams saugiai įplaukti į Murano ir Venecijos kanalus, nes lagūnos vandenys yra seklūs ir klastingi.

• Švyturys buvo automatizuotas XX a. viduryje, todėl šiandien jame nuolatinių švyturininkų nebeliko.
• Jo šviesa matoma net iš kelių jūrmylių, tad tai svarbus navigacijos taškas.
• Šalia švyturio dažnai išsirikiuoja laivai ir vandens autobusai.

Nors pats švyturys nėra atviras lankytojams, jis suteikia savitą charakterį Murano krantinei ir yra puikus orientyras keliaujant po salą.

Spalvinga Venecijos sala: BURANO

Spalvingąją Venecijos salą Burano (Buraną) labiausiai norėjau savo akimis pamatyti. Iki jos teko ilgėliau paplaukti (40 min. su vaporetto nuo Venecijos centro), bet buvo verta! Tai instagraminis rojus.

Čia turistų daugiausiai – visi be sustojimo fotografuoja(si) ir grožisi. Na, bent tikiuosi, kad spėja ir pasigrožėti, o ne tik objektyvą sukioti ar telefoną maigyti.

Burano sala garsėja savo ryškiaspalviais namais, išrikiuotais palei kanalus. Kiekvienas fasadas nudažytas vis kitokia spalva: nuo ryškiai geltonos ar žydros iki sodriai raudonos ar žalios.

Pasakojama, kad toks paprotys atsirado todėl, jog žvejai norėdavo lengvai atpažinti savo namus grįždami iš jūros rūko metu.

Burano dar vadinama nėrinių sala. Nuo XVI a. čia klestėjo rankų darbo nėrinių tradicija, o Burano – Venecijos salos – meistrės buvo garsios visoje Europoje. Burano nėriniai naudoti rūmuose, bažnyčiose ir net karališkuosiuose rūbuose.

Venecijos salos Burano lankytinos vietos:

Burano nėrinių muziejus

Šiandien saloje veikia Nėrinių muziejus (Museo del Merletto), kur galima pamatyti šiuos subtilius kūrinius ir sužinoti apie jų istoriją.

Burano nėrinių muziejus įsikūręs buvusiame nėrinių mokyklos pastate. Čia galima susipažinti su Burano nėrinių tradicija, menančia XVI a., apžiūrėti rankų darbo kūrinius ir net stebėti gyvą demonstraciją, kaip šie nėriniai gimsta. Muziejus supažindina ir su nėrinių svarba Europos karališkuosiuose dvaruose.

Burano spalvotų namų gatvelės

Burano vizitinė kortelė – ryškiaspalviai namai, išrikiuoti palei kanalus. Pasivaikščiojimas gatvelėmis – pati geriausia salos pramoga: čia gausu vietų nuotraukoms, o kiekvienas šios Venecijos salos kampelis atrodo kaip vaizdas iš atviruko.

Jei tik turite laiko, galite ekskursijoje po Burano salą mažoje grupelėje (anglų arba italų kalba) sudalyvauti.

Šv. Martyno vyskupo bažnyčia Burano saloje

Šv. Martyno vyskupo bažnyčia (Chiesa di San Martino Vescovo) tai pagrindinė Burano bažnyčia, kurioje saugomas garsusis Giambattista Tiepolo paveikslas „Šv. Kryžiaus adoracija“ (L’Adorazione della Croce).

Bažnyčia mena seną žvejų bendruomenės istoriją, joje vis dar vyksta pamaldos, todėl lankantis galima pajusti gyvą vietos gyventojų dvasingumą.

Pasviręs Burano varpinės bokštas

Pasviręs Burano varpinės bokštas (Il Campanile Storto di Burano) šalia Šv. Martyno bažnyčios tai 53 m aukščio varpinė, pastatyta XVII a.

Ji pasvirusi dėl minkšto ir nestabilaus grunto, todėl neretai vadinama „mažąja Piza“. Bokštas tapęs vienu iš labiausiai atpažįstamų Burano siluetų.

Venecijos salos Burano Galuppi aikštė

Pagrindinė salos aikštė – Piazza Baldassare Galuppi – pavadinta kompozitoriaus Baldassare Galuppi vardu. Čia telkiasi kavinės, parduotuvėlės, muziejus ir tiesiog Burano kasdienybė. Tai puiki vieta prisėsti, išgerti kavos ir stebėti šios Venecijos salos gyvenimo ritmą.

Burano itališki sausainiai

Burane verta paragauti „Bussolà“ sausainių – tradicinių sviestinių riestainių, kuriuos Venecijos salos šeimininkės kepdavo Velykoms.

Mes ragavom ryškiai žalius didelius marcipaninius sausainius su pistacijomis – pats vaizdas toks įdomus, kad nesusilaikėm. Skanūs, bet liežuvius ir pirštus žaliai nudažė, tad perspėju!

Taip pat čia gausu vietų, kur galima paskanauti šviežios žuvies patiekalų ar makaronų su jūros gėrybėmis

Mes dar ragavom citrininius ledus, kurie buvo tikrai gaivūs ir priminė šviežias citrinas su cukrumi.

Pati Burano sala buvo pilna džiūstančių skalbinių, krautuvėlių, žvejų ir turistų. Toks visa ko, kas sena ir nauja, sinerginis užtaisas.

Venecijos salos: TORCELLO

Vos keli kilometrai nuo Burano stūksanti Torcello sala – tai vienas seniausių gyvenamųjų lagūnos centrų, šiandien vadinamas „Venecijos lopšiu“.

Būtent čia dar V–VI a. pradėjo kurtis pabėgėliai iš žemyninės Italijos, bėgę nuo barbarų antpuolių. Viduramžiais Torcello buvo svarbus prekybos ir religijos centras, turėjęs net iki 20 tūkstančių gyventojų. Tačiau vėliau dėl pelkių, maliarijos ir prekybos kelių pasikeitimų sala nunyko – šiandien joje gyvena vos kelios dešimtys žmonių.

Iš turistų komentarų susidariau įspūdį, kad pastarosios dvi Venecijos salos –Murano, Burano – buvo labai gražios, o štai Torcello neverta dėmesio, nyki.

Pripažinsiu, kad ji nėra tokia gyvybinga, spalvinga ar turistų akį traukianti sala, bet toje ramybėje atsiveria tikrai ypatingi istorijos puslapiai. Man Torcello pasirodė kaip tik ypač autentiška ir tapo atgaiva nuo turistų minių ir klegesio.

Tad, ar verta aplankyti Torcello? Priklauso nuo jūsų lūkesčių. Mano akimis – verta.

Torcello saloje verta pamatyti:

Velnio tiltas Torcello saloje

Netoli Torcello katedros ir pagrindinių kanalų stovi mažas, senovinis akmeninis tiltelis, vadinamas Velnio tiltu (Ponte del Diavolo).

Tai neįprastas objektas, kuris sukelia smalsumą dėl savo vardo ir paslaptingos legendos.

Pasakojama, kad tiltas buvo statytas su velnio pagalba – jis, pasirodo, įsipareigojo padėti pastatyti tiltą mainais už sielą. Kita versija sako, kad vietiniai žmonės bijojo tilto dėl jo trapumo ir vadino jį „velnio tiltu“.

Tokios legendos primena, kad senovėje Torcello buvo vieta, kur susipynė religija, prietarai ir kasdienis gyvenimas.

Torcello: Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra

Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (Cattedrale di Santa Maria Assunta) Torcello saloje buvo įkurta dar 639 m. Ji laikoma seniausia bažnyčia visoje Venecijos lagūnoje.

Katedra yra gyvas liudijimas, kad Torcello kadaise buvo galingas ir klestintis miestas, pranokęs ankstyvąją Veneciją.

Katedra jungia ankstyvojo krikščioniško ir bizantiško stiliaus elementus. Paprastas išorės mūras slepia didingą vidų, kurio svarbiausias akcentas – mozaikos, laikomos vienomis gražiausių visoje Italijoje.

Šios Venecijos salos katedroje saugomi kelių šventųjų palaikai, tarp jų – Torcello globėjos Šv. Elenos.

Įėjimas į katedrą kainuoja 5 €, audiogidą galima papildomai įsigyti už 2 €.
Kartu su užlipimu į bokštą bilietai po 9 € su bokštu ir muziejumi –   12 €.
Viską detaliai rasite katedros puslapyje.

Velnio sostas(Il Trono del Diavolo) – akmeninis sostas netoli Torcello katedros.
Pasak legendos, ant jo sėdėdavo teisėjai, tačiau yra ir mistinių pasakojimų, kad tai buvusi „velnio kėdė“.

Šv. Foskos bažnyčia

Vos keli žingsniai nuo Torcello katedros stovi kukli, bet ne mažiau įdomi Šv. Foskos bažnyčia (Chiesa di Santa Fosca). Ji buvo pastatyta XI a. ir skirta šventajai kankinei Foskai, kurios relikvijos čia buvo perkeltos iš Afrikos.

Bažnyčia išsiskiria unikaliu penkiakampiu pagrindiniu planu ir harmoningomis proporcijomis.
Išorėje ją juosia arkadų galerija, sukurianti lengvumo įspūdį.
Jos architektūroje aiškiai juntama bizantiška įtaka, tačiau kartu matyti ir romaninio stiliaus bruožų.

Bažnyčios vidus labai kuklus, tačiau būtent šis paprastumas suteikia jai ypatingo sakralumo.
Sienos išliko beveik be puošybos, tad lankytojo dėmesys nukrypsta į šviesą, sklindančią pro langus, ir į atmosferą, kupiną ramybės.

Šv. Foskos bažnyčia Torcello saloje yra vienas svarbiausių Venecijos ankstyvosios krikščionybės paveldo objektų. Ji liudija glaudžius ryšius tarp Viduržemio jūros regiono ir lagūnos – juk pati šventoji Foska buvo garbinama Šiaurės Afrikoje, o jos kultas pasiekė ir Veneciją.

Ją lankyti galima nemokamai.

Venecijos salos Torcello vyskūpų rūmai

Torcello kadaise buvo klestintis miestas, turėjęs savo vyskupiją, administraciją ir teismus. Šios praeities liudininkai – dveji išlikę rūmai greta katedros: Palazzo del Consiglio ir Palazzo dell’Archivio.

Palazzo del Consiglio („Tarybos rūmai“):

• Pastatyti XV a. pradžioje, gotikos stiliumi.
• Čia rinkdavosi vietos valdžios taryba, sprendusi miesto administracijos ir teisės klausimus.
• Fasadas su gražiomis gotikinėmis arkomis primena Venecijos rūmų architektūrą, nors yra kuklesnio mastelio.
• Šiandien rūmuose įsikūręs Torcello muziejus (Museo di Torcello), kuriame galima pamatyti archeologinių radinių, Bizantijos laikų meno kūrinių, mozaikų fragmentų, skulptūrų ir kasdienio gyvenimo daiktų. Bilietai po 3 €.

Palazzo dell’Archivio („Archyvo rūmai“):

• Stovi visai greta Tarybos rūmų.
• Juose buvo saugomi svarbiausi dokumentai – miesto archyvai: teisės aktai, nutarimai, teismų sprendimai.
• Tai nedidelis, bet labai reikšmingas pastatas, nes liudija Torcello miesto organizuotą administraciją, primenančią mažąją Veneciją.

---

*ačiū sekusiems, skaičiusiems ir keliavusiems drauge – iki kitų susikeliavimų*

PS:. Pirkdami bilietus ar įsigydami turus per pateiktas nuorodas, padedate šiam puslapiui, nes Jums tai nieko nekainuoja, o aš gaunu mažą komisinį mokestį. AČIŪ.

FB: https://www.facebook.com/kelionduone/